Petras Bingelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nukreipta iš NSMardasavas“ į „Mardasavas (Marcinkonys)“ (naudojant popups)
Žaibas (aptarimas | indėlis)
S Nukreipta iš NSTėvynės sąjunga“ į „TS“ (naudojant popups) vikifikuota
Eilutė 15:
| vaikai = Povilas, Jurgis
| veikla = choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas
| partija = [[1974]] m. [[TSKP]],<br> [[1993]] m. [[TS|Tėvynės sąjunga]]
| sritis =
| įstaigos =
Eilutė 32:
}}
 
'''Petras Bingelis''' (g. [[1943]]  m. [[sausio 3]] d. [[Mardasavas (Marcinkonys)|Mardasave]], [[Marcinkonių valsčius]])  – choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. <ref>{{VLE|III|- 190|[[Boleslovas Zubrickas]]|Petras Bingelis}}</ref>
 
== Biografija ==
[[1960]]–[[1964]]  m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus [[Juozas Tallat-Kelpša|Juozo Tallat-Kelpšos]] muzikos technikume (dėst. [[Edmundas Sapranavičius]]), [[1964]]–[[1969]]  m. choro dirigavimo studijas tęsė [[LVK|Lietuvos SSR konservatorijoje]] (prof. [[Antanas Budriūnas|Antano Budriūno]] ir vyr. dėst. [[Rimtautas Kašponis|Rimtauto Kašponio]] klasės). [[1975]]–[[1976]]  m. stažavo [[Leipcigas|Leipcigo]] aukštojoje muzikos mokykloje pas orkestrinio dirigavimo profesorius R. Renterį ir K. Masurą, dalyvavo tarptautiniame orkestrinio dirigavimo seminare [[Veimaras|Veimare]] ([[Vokietija]]).
 
Dar studijų metais pradėjo dirbti Vilniaus vyrų choro „Varpas“ chormeisteriu ir Valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ muzikantu bei dirigento asistentu. [[1971]]–[[1973]]  m. „Varpo“ meno vadovas ir dirigentas. [[1972]]  m. Vilniaus miesto chorų apžiūroje „Varpas“ pripažintas absoliučiai geriausiu sostinės vyrų choru. „Varpas“ koncertavo [[Vilnius|Vilniuje]] ir [[Kaunas|Kaune]], dalyvavo televizijos laidoje ir [[1973]]  m. respublikiniame moterų ir vyrų chorų sąskrydyje [[Šiauliai|Šiauliuose]]. [[1975]]  m. „Varpui“ dirigavo IV tarptautiniame chorinės dainos festivalyje [[Prancūzija|Prancūzijoje]]  – Turo (''Tours'') mieste. „Varpui", kaip garbės svečiui, dviejų dalių koncertu teko pradėti festivalį ir dainuoti festivalio baigiamajame koncerte, už tai pelnė Turo miesto medalį.
 
Nuo [[1969]]  m. [[rugsėjo 10]] d. Kauno valstybinio mišriojo choro (70–80 dalyvių) organizatorius, meno vadovas ir vyr. dirigentas. Kolektyvas per tris dešimtmečius išmoko apie 700 įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė kelis tūkstančius koncertų [[Lietuva|Lietuvoje]] ir svetur. Su dideliu pasisekimu koncertavo [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], Prancūzijoje, [[Suomija|Suomijoje]], [[Norvegija|Norvegijoje]], [[Italija|Italijoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Čilė]]je, [[Egiptas|Egipte]], [[Afrika|Afrikoje]], [[Azija|Azijoje]], [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], [[Kroatija|Kroatijoje]] ir kitur.
 
Chorui teko garbė dainuoti geriausiose minėtų valstybių koncertų salėse. Su simfoniniais ir kameriniais orkestrais bei solistais atliko daug sudėtingų kantatinio-oratorinio žanro klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių. Tai [[Johanas Sebastianas Bachas|Johano Sebastiano Bacho]] Mišios h-moll, „Kalėdų oratorija“ ir Mato pasijos, [[Georgas Frydrichas Hendelis|Georgo Frydricho Hendelio]] oratorijos „Mesijas“ ir „Samsonas“, [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|Volfgango Amadėjaus Mozarto]] „Requiem“ ir „Missa brevis“, [[Ludwig van Beethoven|Liudvigo van Bethoveno]] Devintoji simfonija ir „Missa solemnis“, [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdžio]] „Requiem“, [[Džoakinas Rosinis|Džoakino Rosinio]] „Stabat Mater“, [[Antoninas Dvoržakas|Antonino Dvoržako]] „Stabat Mater“, [[Feliksas Mendelsonas|Felikso Mendelsono-Bartholdy]] oratorija „Paulius“, [[Kamilis Sen Sansas|Kamilio Sen-Sanso]] opera „Samsonas ir Dalila“, [[Mikis Teodorakis|Mikio Teodorakio]] Septintoji simfonija „Pavasaris“, [[Olivje Mesianas|Olivjė Mesiano]] „Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atsimainymas“, [[Karlas Orfas|Karlo Orfo]] kantatos „Carmina Burana“ ir „Afroditės triumfas“, [[Arnoldas Šionbergas|Arnoldo Šionbergo]] kantata „Gurės dainos“, [[Bendžaminas Britenas|Bendžamino Briteno]] „Requiem“, [[Sergejus Prokofjevas|Sergejaus Prokofjevo]] kantata „Aleksandras Nevskis“ ir oratorija „Ivanas Rūstusis“, [[Dmitrijus Šostakovičius|Dmitrijaus Šostakovičiaus]] poema „[[Stepanas Razinas|Stepano Razino]] mirtis“, [[Georgijus Sviridovas|Georgijaus Sviridovo]] „Pavasario kantata“ ir „Patetinė oratorija“, [[Dmitrijus kabalevskis|Dmitrijaus Kabalevskio]] „Requiem“, [[Julius Juzeliūnas|Juliaus Juzeliūno]] Trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ ir simfonija-oratorija „Can-tus magnificat“, [[Vladas Švedas|Vlado Švedo]] kantata „Rožės prie IX forto“, [[Teisutis Makačinas|Teisučio Makačino]] kantata „Saulės poema“ ir kt.
 
Choras plačiai išpopuliarino [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]], [[Česlovas Sasnauskas|Česlovo Sasnausko]], [[Stasys Šimkus|Stasio Šimkaus]], [[Juozas Gruodis|Juozo Gruodžio]], [[Balys Dvarionas|Balio Dvariono]], Juliaus Juzeliūno ir kitų lietuvių kompozitorių dainas ir sudėtingesnius kūrinius, surengė autorinių jubiliejinių koncertų, dalyvavo Lietuvos tautinio atgimimo kultūriniuose renginiuose, Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose, respublikinėse [[dainų šventė]]se. [[1979]]  m. chorui suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas. Jis parengtas [[1990]]  m. Lietuvos tautinei dainų šventei, [[1994]]  m.  – I ir [[1998]]  m.  – II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Kaune ir Vilniuje.
 
Kaune suorganizavo kamerinį orkestrą ir [[1977]]–[[1979]]  m. jam vadovavo. [[1988]]–[[1989]]  m. [[Kauno muzikinis teatras|Kauno muzikinio teatro]] meno vadovas. Dirba ir pedagoginį darbą.
 
Nuo [[1980]]  m. [[Lietuvos muzikos akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo [[1992]]  m. docentas, nuo [[1996]]  m. [[Lietuvos muzikos akademija|Lietuvos muzikos akademijos]] Kauno fakulteto Choro dirigavimo katedros profesorius; išugdė būrį jaunųjų dirigentų. Atlieka didelį visuomeninį darbą. Respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas ir narys, muzikos mokymo įstaigų valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas, įvairių meno ir repertuaro komisijų pirmininkas, 1973, [[1978]] ir [[1983]]  m. respublikinių moterų ir vyrų chorų sąskrydžių Šiauliuose dirigentas, 1975, 1980 ir [[1985]]  m. respublikinių dainų švenčių dirigentas, [[1990]]  m. Lietuvos tautinės dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, [[1994]]  m.  – I ir [[1998]]  m.  – II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Lietuvoje meno vadovas ir vyr. dirigentas, Lietuvos chorų sąjungos narys. Diriguoja simfoninės ir kamerinės muzikos koncertuose.
 
== Politinė veikla ==
[[1974]]  m. [[TSKP]] narys, [[1993]]  m. [[TSLK|Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių)]], [[2008]]  m. [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai]] narys. [[Kauno miesto savivaldybės taryba 1995–1997 m.|1995–1997  m.]], [[Kauno miesto savivaldybės taryba 1997–2000 m.|1997–2000  m.]], [[Kauno miesto savivaldybės taryba 2000–2003 m.|2000–2003  m.]], [[Kauno miesto savivaldybės taryba 2003–2007 m.|2003–2007  m.]], [[Kauno miesto savivaldybės taryba 2007–2011 m.|2007–2011  m.]] ir nuo [[2011]]  m. [[Kauno miesto savivaldybės taryba 2011–2015 m.|Kauno miesto savivaldybės tarybos]] narys. <ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas58862/Kandidato58862Anketa.html 2011  m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]</ref>
 
== Įvertinimas ==
* [[1974]]  m. [[LSSR]] nusipelnęs artistas
* [[1980]]  m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
* [[1982]]  m. [[Udmurtija|Udmurtijos ASSR]] nusipelnęs artistas <ref>{{TLE|1|- 251|Boleslovas Zubrickas}}</ref>
* [[1993]]  m. [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]]
* [[1994]]  m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas]]
* [[2003]]  m. [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius]]
* [[2008]]  m. Kauno miesto garbės pilietis
 
== Šaltiniai ==