Serbų respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

|+ style="margin-left: inherit; font-size: 135%; padding-bottom: 0.5em; line-height: 1.1em; " | '''Serbų Respublika'''<br />'''Република Српска'''<br />'''''Republika Srpska'''''

| style="border-top: solid 1px #ccd2d9; padding: 0.4em 1em 0.4em 0; vertical-align: top" | ''([[de jure]])'' [[Sarajevas]],<br /> ''([[de facto]])'' [[Banja Luka]]

|-

|-

|- style="padding: 0 1em 0 0; text-align:left;"

| &nbsp;-– Visas|| 25 053&nbsp;km²&nbsp;

|-

| style="padding: 0 1em 0.4em 0; text-align:left;" | &nbsp;-– Vanduo (%) || n/d

| style="border-top: solid 1px #ccd2d9; padding: 0.4em 1em 0 0; vertical-align: top; text-align: left;" |

| style="padding: 0 1em 0.4em 0; text-align:left;" |&nbsp;vertical-align: 2006top;" est. || 1&nbsp;– 600Gyventojų 000tankumas

| &nbsp;-– Etninė sudėtis<br />&nbsp;&nbsp; (2006 apsk.)

| serbai: 88 %<br />bosniai: 11 %<br />kiti: 1 %

| style="border-top: solid 1px #ccd2d9; padding: 0.4em 1em 0.4em 0; vertical-align: top" | ([[UTC]] +1)

'''Serbų Respublika''' ({{sr|Република Српска}}, [[kroatų kalba|kro.]], {{bs|Republika Srpska}}) - – vienas iš dviejų politinių darinių, sudarantis [[Bosnija ir Hercegovina|Bosniją ir Hercegoviną]]. Likusi šalies dalis - – [[Bosnijos ir Hercegovinos federacija]]. Juridinė Serbų Respublikos sostinė - – [[Sarajevas]], tačiau faktinė - – [[Banja Luka]].

[[1991]]  m. žlungant [[Jugoslavija|Jugoslavijos federacijai]] susikūrė [[Bosnijos serbų asamblėja]], atstovaujanti Bosnijoje gyvenančius serbus. Dauguma [[serbai|serbų]] prieštaravo Bosnijos ir Hercegovinos pasitraukimui iš Jugoslavijos. Bosnijos serbai sudarė apie trečdalį Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų. [[Radovanas Karadžičius|Radovano Karadžičiaus]] vadovaujama [[Serbų Demokratų partija]] ėmė formuoti Serbų autonomines provincijas Bosnijos sudėtyje. [[1991]]  m. Bosnijos serbai surengė referendumą, kuriame pasisakė už pasilikimą kartu su [[Serbija]]. [[1992]]  m. [[sausio 9]] d. Bosnijos serbų asamblėja paskelbė Serbų tautos respubliką Bosnijoje ir Hercegovinoje (''Република српског народа Босне и Херцеговина''). Pagal [[vasario 28]] d. patvirtintą konstituciją, visos Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos, kurių daugumą gyventojų sudaro serbai, turi pasilikti Jugoslavijos sudėtyje. [[Bosnija ir Hercegovina]] pasmerkė tokius Bosnijos serbų veiksmus ir Serbų Respubliką laikė nekonstitucinę ir negaliojančią. [[1992]]  m. kovą Bosnija surengė referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jugoslavijos. Dauguma Bosnijos serbų referendumą boikotavo, todėl dauguma balsų buvo už nepriklausomybę. Netrukus Bosnija ir Hercegovina paskelbė nepriklausomybę. Į šalį tuoj įvestos [[Jugoslavijos Liaudies armija|Jugoslavijos Liaudies Armijos]] pajėgos. [[1992]]  m. [[balandžio 7]] d. Serbų tautos respublika Bosnijoje ir Hercegovinoje paskelbė nepriklausomybę, o vėliau pavadinimą pakeitė tiesiog į Serbų Respubliką.

1992-1995 1992–1995 m. regione vyko aršus [[Bosnijos karas]]. Jugoslavijos pasienyje esanti Serbų Respublika nuolat gavo karinę paramą iš Jugoslavijos vyriausybės. Bosnijos serbai suformavo [[Serbų Respublikos armija|Serbų Respublikos armiją]], visapusiškai remiamą Jugoslavijos. Bosnijos serbai regione pradėjo tautinį valymą ir masinį [[genocidas|genocidą]] ([[Srebrenicos žudynės]]). Serbai siekė išnaikinti regione gyvenusius [[bosniai|bosnius]] ir [[kroatai|kroatus]], griauti jų miestus ir kultūrinį palikimą. Bosniai taip pat vykdė karo nusikaltimus. Pagal [[1994]]  m. [[JTO]] duomenis apie 0,5 milijono ne serbų tautybės gyventojų buvo priversti palikti Serbų Respubliką. [[1996]]  m. 96,8 % Serbų Respublikos gyventojų buvo serbai. 1995  m. išsekus Serbijos karinėms galioms ir prisidėjus [[NATO]] taikdariams Serbų Respublika buvo priversta pasiduoti. Pasibaigus karui daugelis Bosnijos serbų vadų paskelbti karo nusikaltėliais. Pagal [[Daitono taikos sutartis|Daitono taikos sutartį]] ir vėliau sudarytą naują Bosnijos ir Hercegovinos konstituciją Serbų Respublika tapo lygiaverte Bosnijos ir Hercegovinos dalimi. Dalis karo nusikaltėlių suimta ir perduota [[Hagos tribunolas|Hagos tribunolui]], tačiau pagrindinio Bosnijos serbų vado, Radovano Karadžičiaus suimti nepavyko.

Po karo dalis bosnių ir kroatų grįžo į savo namus Serbų Respublikoje, neserbų dalis išaugo iki 10 %. Tačiau regione išliko daug etninių problemų ir [[nacionalizmas|nacionalizmo]] židinių. Serbų Respublikai didesnę įtaką darė [[Serbija]] tačiau ne oficiali Sarajevo valdžia. Suklestėjo [[korupcija]]. Serbų Respublikoje vis dar gajos nepriklausomybės nuo Bosnijos idėjos.

Serbų Respublika užima rytinę Bosnijos ir Hercegovinos dalį ([[Serbija|Serbijos]] pasienyje), ir šiaurinę dalį ([[Kroatija|Kroatijos]] pasienyje). [[Brčko apygarda|Brčko apygardą]] Serbų Respublika dalijasi drauge su [[Bosnijos ir Hercegovinos federacija]]. Šių administracinių sričių siena saugoma tarptautinių taikdarių. Didžiąją Serbų Respublikos dalį užima [[Dinarų kalnai]], šiaurėje - – [[Panonijos lyguma]]. Svarbiausios upės - – [[Drina]], [[Sava]], [[Vrbasas]]. Serbų Respublika padalinta į 63 savivaldybes.

* [[Banja Luka]]

Serbų Respublika užima 49 % Bosnijos ir Hercegovinos ploto, čia gyvena 34 % šalies gyventojų. Demografiniai duomenys dėl karų, tautinių valymų ir dabartinių etninių nesutarimų nėra patikimi. Pagal 2005  m. apskaičiavimus Serbų Respublikos tautinė sudėtis tokia:

* [[serbai]] - – 88,4 %

* [[bosniai]] - – 10,7 %

* [[kroatai]] - – 0,9 %