|
Senovėje Florencija buvo [[etruskai|etruskų]] gyvenvietė, vėliau – [[Senovės Roma|romėnų]] miestas, [[viduramžiai]]s buvo stiprus miestas-valstybė, vienas iš pagrindinių [[Renesansas|Renesanso]] kultūros centrų. Bene žinomiausia Florencijos giminė – [[Medičiai]] (''Medici''). Florencijoje gyveno ir kūrė tokie žinomi menininkai kaip [[Džotas]], [[Mikelandželas]], [[Leonardas da Vinčis]], [[Dantė]], [[Rafaelis]], [[Džovanis Bokačas]] ir kt. [[1865]] m. Florencija tapo suvienytos Italijos sostine, tačiau [[1871]] m. ją pakeitė [[Roma]].
== Ryšiai su Lietuva ==
[[Vaizdas:Eglise santa croce.jpg|thumb|left|Šv. Kryžiaus bazilikos fasadas]]
[[Vaizdas:Santa Croce Firenze Apr 2008 (30).JPG|thumb|left|Mykolo Kleopo Oginskio antkapinis paminklas]]
[[Vaizdas:Chiesa di san marco, firenze 11.JPG|thumb|left|Šv. Marko bazilikos fasadas]]
Jau vidurmažiaisviduramžiais mieste pasklido žinia apie [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] dinasto [[šventas Kazimieras|šventojo Kazimiero]] gyvenimą ir krikščionišką veiklą. 1675 m. [[Toskanija|Toskanijos]] Didysis kunigaikštis [[Cosimo III de' Medici]] (1642-17231642–1723) kreipėsi į [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupą]] [[Mikalojus Steponas Pacas|Mikalojų Steponą Pacą]] prašydamas į Forenciją atsiųsti šventojo [[relikvija|relikviją]]. 1677 m. garbingas siuntinys pasiekė kunigaikštį ir buvo patalpintas meniškame relikvijoriuje, kurį tam tikslui pagamino rūmų auksakalys Massimiliano Soldani. Šiandien dėžutė su užrašu, kad joje yra Lietuvos Didžiojo kunigaikščio relikvijos, saugoma Florencijos šv. Lauryno bazilikoje ({{it| Basilica di San Lorenco}}).
Tas pats Toskanijos valdovas pas vieną garsiausių Florencijos dailininkų [[Carlo Dolci]] (1616-16871616–1687) užsakė nutapyti šv. Kazimiero paveikslą. Dabar šis meno kurinys kabo Pitti rūmų Apolono salėje ({{it| Palazzo Pitti galeria Palatina}}). 2004 metų pabaigoje jis buvo atgabentas į Lietuvą ir eksponuojamas [[Taikomosios dailės muziejus|Vilniaus Taikomosios dailės muziejaus]] Vakarų Europos sakralinės dailės salėje.
Apie 1670 m. nutapytas paveikslas yra palyginus nedidelio formato (95x79 cm) ir vaizduoja Šventąjį iki juosmens, besimeldžiantį ar gal giedantį savo pamėgtą giesmę [[Marija (Jėzaus motina)|švč. Mergelės Marijos]] garbei:''Omni diedic Mariae mealaudes anima ...…'' Dešinėje nupiešta [[karūna]], kairėje - – [[lelija|lelijos]] šakelė, vienas svarbiausių šv. Kazimiero atributų.
Sutikimą parodyti paveikslą Lietuvos visuomenei davė speciali Italijos Kultūros ministerijos komisija, o kūrinį į [[Vilnius|Vilnių]] pargabenti sutiko tuometiniai Lietuvos Respublikos aukščiausieji pareigūnai: Prezidentas [[Valdas Adamkus]], Ministras Pirmininkas [[Algirdas Brazauskas]] ir Užsienio reikalų ministras [[Antanas Valionis]].<ref>[http://www.ldm.lt/Naujausiosparodos/sv_kazimiero_paveikslas.htm Vilniaus Taikomosios dailės muziejaus informacija]</ref>
<ref>[http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3023&kas=spaudai&st_id=5715 Vydas Dolonskas. Carlo Dolci'oDolci’o paveikslas „Šventasis Kazimieras“ Vilniuje. („Literatūra ir menas“, 2004-11-12 Nr. 3023)]</ref>
Lietuvos didikai [[Pacai]] XVII a. palaikė glaudžius ryšius sy Florencijos Pazzi gimine, laikydamiesi teorijos, kad abi šeimos turėjo bendrus protėvius. <ref> [http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&view=article&id=4361:is&catid=280:196905&Itemid=311 Dr. P Rėklaitis. Italų freskininkas Lietuvoje XVII amžiuje]</ref>
Vienoje gražiausių miesto bažnyčių - – Šventojo Kryžiaus bazilikoje ({{it|Basilika di Santa Crose}}) - – šalia pasaulyje žinomų asmenybių [[Ugo Foscolo]], [[Džoakinas Rosinis|Gioacchino Rossini]], [[Galileo Galilei]], [[Niccolo Machiavelli]] ilsisi ir [[Lietuvos didysis iždininkas|Lietuvos didžiojo iždininko]], žinomo kompozitoriaus [[Mykolas Kleopas Oginskis|Mykolo Kleopo Oginskio]] palaikai. Išgarsėjęs savo [[polonezas|polonezu]] „Atsisveikinimas su Tėvyne“ Oginskis Italijoje atsidurė neatsitiktinai - – buvo vedęs [[Venecija|venecijietę]] dainininkę, [[Kurtuvėnų dvaras|Kurtuvėnų dvarininko]] [[Kajetonas Nagurskis|Kajetono Nagurskio]] našlę Mariją de Nerį. Oginskio antkapinį paminklą galima pamatyti Kastelianių koplyčioje ({{it|Capella Castellani}}). Šiame mieste kompozitoriui gimė sūnus [[Irenėjus Kleopas Oginskis|Irenėjus Kleopas]] - – būsimas [[Raseiniai|Raseinių]] bajorų [[maršalka]], [[Raseinių žemės ūkio mokykla|Rietavo žemės ūkio mokyklos]] steigėjas.
Kitoje, šv. Marko bazilikoje, ({{it|Basilica di San Marco}}) palaidotas [[ATR]] karaliaus [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] pusbrolis, Lietuvos didysis iždininkas kunigaikštis [[Stanislovas Poniatovskis]] (1755-18331755–1833), o taip pat jo duktė Konstancija Zappi. Nuo 1829 m. kunigaikštis gyveno ''Villa Favard'' name, jam taip pat priklausė nekilnojamas turtas ''Via Ponte alle Mosse'' ir ''Via Pistoiese'' gatvėje (ant pastarųjų abiejų pastatų išlikęs giminės herbas). Stanislovą Poniatovskį miestiečiai prisimena iki šiol: [[Citeriečių ordinas|Cisteriečių]] vienuolyne prie Florencijos jo garbei atidengta memorialinė lenta.
Mieste mokėsi [[Pjetras Pertis]], [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios]] skulptūrų autorius; [[Mykolas Arkangelas Pallonis]], sukuręs freskas Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, [[Pažaislio vienuolynas|Pažaislio vienuolyne]] ir [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Vilniaus katedros]] Šv. Kazimiero koplyčioje. Florencietis architektas [[Cezaris Anikinis]] Lietuvoje suprojektavo [[Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią]]. ''Via della Scala 65'' ir ''Via dei Banchi 7'' kurį laiką gyveno vilnietis poetas [[Julius Slovackis]].<ref>[http://pl.wikipedia.org/wiki/Florencja Polonica we Florencji (lenk. Wikipedija) ]</ref> Šiame Italijos mieste 1978 m. mirė lietuvių tapytojas [[Antanas Gedminas]].
==Sportas==
| 