Pompėjai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Pompėja''' (arba '''''Pompėjai'''''; {{la|Pompeii}}) - – istorinis miestas senovės [[Italija|Italijoje]]. Pompėja stūksojo netoli [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] ugnikalnio, greta dabartinio [[Neapolis|Neapolio]] miesto. Apie [[79]] m. ugnikalnis išsiveržė ir visiškai sunaikino miestą.

Pompėja buvo užmiršta iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] Naujaisiais laikais žmonės po 8  m pelenų sluoksniu atrado palaidotą miestą. Pompėja atskleidė kaip gyveno [[Senovės Roma|Senovės Romos]] žmonės. Atrasta daugybė namų, dažnai išpuoštų tapyba ir skulptūromis. Ant sienų dar išliko piešinių ir užrašų.

79 metais po Kristaus gimimo [[rugpjūčio 20]] d. įvyko žymiausias, iš visų rašytinėje istorijoje užfiksuotų, vulkano išsiveržimas. Vezuvijaus kalnas, esantis netoli Neapolio miesto, šiuo metu priklausančio Italijai, sprogo efektingu būdu, išmesdamas į atmosferą, į 12 mylių (1 mylia - – 1.6 km) aukštį debesis dulkių, pelenų bei uolienų, uždengusių saulę. Kiek vėliau, tą patį vakarą, prasidėjo dar baisesni išsiveržimai. Atėjus rytui, Pompėjos ir Herkulanėjaus (Herculaneum) miestai buvo užkloti vulkaninio purvo sluoksniu, be jokių gyvybės žymių. Du miestai taip palaidoti išbuvo po žemėmis 1700 metų, kol jų neaptiko archeologai. Paskutinius tris šimtmečius viso pasaulio žmonės stebisi tose apylinkėse aptiktais archeologiniais radiniais.

Pompėjos miesto koordinatės yra {{coord|40|45|00|N|14|29|10|E|}}, šalia netoli esančio dabartinio Pompėjos priemiesčio. Senovėje miesto teritorija buvo netoli jūros kranto, bet šiandien ji yra pasistūmėjusi į krašto gilumą. Pompėja yra apie 8  km atstumu nuo Vezuvijaus kalno.

[[Vaizdas:Pompeji getöteter Hund.jpg|Šuns, žuvusio per 79  m. [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] išsiveržimą, gipsinė kopija. Archeologai mano, kad šuo buvo pririštas lauke šalia Pompėjos velėjo Vesonijaus Primo namų.|thumb|right|200px]]

[[Vaizdas:Pompeii the last day 1.jpg|thumb|200px|right|Kompiuteriu sukurtas [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] išsiveržimo, 79  m. palaidojusio Pompėją, vaizdas (iš [[BBC]] ''[[Pompeii: The Last Day]]''). [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] [[Šventykla|šventyklos]] priešais [[Forumas|forumą]] ir [[Apolonas|Apolono]] šventyklos už portiko kairėje vaizdas nėra tikslus. Be to, paplitusi nuomonė, kad šios šventyklos buvo sugriautos dar 62  m. žemės drebėjimo metu ir nebuvo atstatytos iki 79  m. išsiveržimo]]

Gilesni archeologiniai kasinėjimai seniausiose Pompėjos vietose rodo, kad miestas nuo ugnikalnio išsiveržimų ir kitų seisminių įvykių buvo nukentėjęs dar prieš 79  m. Vezuvijaus išsiveržimą. Archeologai, ištyrinėję tris nuosėdų sluoksnius, esančius ant pamatinės uolienos po miestu, rado su nuosėdomis susimaišiusių gyvūnų kaulų ir augalų liekanų bei molinių šukių. Naudojant radioaktyvinį datavimo metodą nustatyta, kad seniausias sluoksnis yra iš VIII-VIVIII–VI a. pr. m. e., apytiksliai tuo metu, kai buvo įkurtas miestas. Aukščiau esantys nuosėdų sluoksniai nuo kitų sluoksnių yra atskirti grunto, datuojamo IV a. pr. m. e. ir II a. pr. m. e. Teigiama, kad susimaišiusių nuosėdų sluoksniai buvo sukurti didelių nuošliaužių, kurios buvo sukeltos ilgalaikių liūčių.

Apytiksliai VII-VIVII–VI a. pr. m. e. miestą svarbioje sankryžoje tarp [[Kumai|Kumų]] ir [[Stabijai|Stabijų]] įkūrė [[oskai]], centrinės Italijos gyventojai. Tačiau dar prieš įkūrimą šia vieta kaip saugiu uostu naudojosi graikų ir finikiečių jūreiviai. Anot [[Strabonas|Strabono]], senovės graikų istoriko, geografo ir filosofo, Pompėją [[VI amžius|VI a.]] pr. m. e. buvo užėmę [[etruskai]]. Šiuolaikiniai tyrinėjimai jo teiginį patvirtino. Tarp 525  m. pr. m. e. ir 474  m. pr. m. e. Pompėją pirmą kartą užėmė graikų kolonija Kūmai, sudarę sąjungą su [[Sirakūzai]]s.

Pompėja dalyvavo Kampanijos miestų inicijuotame kare prieš Romą, bet 89  m. pr. m. e. buvo apgulti [[Lucijus Kornelijus Sula|Sulos]], o 80  m. pr. m. e. priversti pasiduoti. Daugelis Sulos veteranų buvo apdovanoti žemės lopinėliais, o prieš Romą nusiteikę ir tai aiškiai rodę gyventojai išvyti iš namų. Pompėja tapo Romos kolonija, vadinama ''Colonia Cornelia Veneria Pompeianorum''. Miestas tapo svarbiu prekybos centru, nes būtent čia buvo atplukdomi maisto produktai ir įvairios prekės, po to Apijaus keliu gabenamos į Romą bei šiaurės Italiją. Žemės ūkis, aliejus ir vynas taip pat vaidino svarbų vaidmenį.

Vanduo miestui buvo tiekiamas ''Aqua Augusta'' (Neapolis) akveduku, kurį apie 20  m. pr. m. e. pastatė [[Markas Vipsanijus Agripa]].

Pompėja buvo gyvybingas miestas. Apie tai byloja literatūroje plačiai aprašytos kasdienio gyvenimo smulkmenos ir archeologiniai radiniai. Pavyzdžiui, užrašas ''Salve, lucru'' ant vieno iš garsesnių Pompėjos namų (Siriko) grindų byloja apie prekybos bendrovę, kurios savininkai buvo du partneriai, Sirikas ir Numianas (pastarasis vardas gali būti slapyvardis, mat ''nummus'' reiškia moneta, pinigas). Kituose namuose randamos detalės byloja apie šeimininkų profesijas ar pragyvenimo būdą, pvz., skalbėjai (''[[Fullo]]nes''). Rastos vyno statinės su ''Vesuvinum'' neabejotinai yra seniausio žodžių žaismo prekyboje pavyzdys (sujungus Vesuvius ir lot. vinum). 89  m. pr. m. e., po paskutinės romėnų karvedžio [[Lucijus Kornelijus Sula|Sulos]] okupacijos, Pompėja buvo galutinai aneksuota [[Romos respublika|Romos respublikos]]. Šiuo laikotarpiu buvo itin vystoma miesto infrastruktūra, daugelis pastatų - – iš [[Augustas|Augusto]] valdymo laikotarpio. Svarbu paminėti ir [[Amfiteatras|amfiteatrą]], [[Palestra|palestrą]] su centre buvusiu baseinu bei [[Akvedukas|akveduką]], tiekusį vandenį net 25 [[Fontanas|fontanams]], viešosioms [[Pirtis|pirtims]] ir daugybei privačių namų ([[domus]]).

Ugnikalnio išsiveržimo metu 79  m. mieste, manoma, gyveno apie 20 000 žmonių - – Pompėjos ir aplinkinių vietų populiacija buvo itin išaugusi dėl romėnų pomėgio kurti užmiesčio vilas, skirtas poilsiui. Tai vienintelis antikinis miestas, kurio tuometinė topografinė struktūra šiandien yra tiksliai žinoma. Tiesios, tarsi grotelėmis išdėstytos gatvės su abiejose pusėse buvusiais gyvenamaisiais namais ir parduotuvėlėmis atspindi romėnų miestų planavimo tradiciją. Be to, iki šiol aiškiai matyti pagrindinių gatvių [[decumanus]] ir [[cardo]] linijos.

Netoli forumo buvo rastos vietos, skirtos įvairių paslaugų teikimui, pavyzdžiui, didelė maisto prekių turgavietė ([[macellum]]), kepykla ([[Pistrinum]]), [[thermopolium]], maži restoranai ([[cauponae]]). Šalia [[gymnasium]], arba palestros (sporto aikštelės), rasti gerai išsilaikę du [[Teatras|teatrai]] ir [[amfiteatras]]. Tuo tarpu netoli miesto buvo įkurtas 1,000  m² užėmęs viešbutis, dabar vadinamas "Grand„Grand Hotel Merucine"Merucine“ ("Didysis„Didysis Merucine viešbutis"viešbutis“).

2002  m. ties Sarno upės žiotimis buvo padarytas dar vienas svarbus atradimas. Paaiškėjo, kad uostas taip pat buvo apgyvendintas žmonių, gyvenusių [[palafitte]] tipo namuose su kanalų sistema, kai kurių mokslininkų nuomone, panašia į esančią Venecijoje.

=== 62 - – 79  m. ===

Pompėjos srityje nestiprūs [[Žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]] yra įprasti jau nuo seno, tačiau 62  m. vasario 5 d. žemę sudrebino stiprūs požeminei smūgiai, padarę didelios žalos netoli įlankos ir ypatingai Pompėjos miestui. Manoma, kad žemės drebėjimas pasiekė 7,5 Richterio skalės balus. Ta diena miesto gyventojams buvo labai svarbi, kadangi buvo švenčiama [[Augustas|Augusto]] kaip "Tautos„Tautos tėvo"tėvo“ sukaktuvės ir miestą saugojusių dvasių pagerbimo šventė. Po žemės drebėjimo įsivyravo chaosas. Gaisrai, sukelti dėl drebėjimo ant žemės nukritusių žibalinių lempų, sustiprino žmones apėmusią paniką. Šalia buvę Herkulanėjaus ir Nukerijos miestai taip pat buvo paveikti. Buvo sugriautos šventyklos, gyvenamieji namai, tiltai ir keliai. Manona, kad beveik visi tuometiniai miesto pastatai buvo vienaip ar kitaip paveikti. Po žemės drebėjimo mieste, kurio išsigelbėjusius gyventojus vargino vagystės ir badas, įsivyravo [[anarchija]]. Nepaisant to, kad nuo 62  m. iki 79  m. buvo atliekami rekonstrukciniai darbai, ugnikalnio išsiveržimo dieną miestas dar nebuvo galutinai atsigavęs po patirtos nelaimės. Nėra duomenų apie tai, kiek tiksliai žmonių paliko Pompėją po 62  m. žemės drebėjimo, tačiau žinoma, kad norinčių palikti nuniokotą vietą ir iškeliavusių į kitus [[Romos imperija|Romos imperijos]] miestus skaičius buvo didelis. Norintys atstatyti gimtąjį miestą ir stengtis jame vėl susikurti gyvenimą pradėjo ilgą Pompėjos gaivinimo procesą.

Pastatai, rekonstruoti iškart po išsiveržimo (suniokoti tiek 62  m., tiek 79  m.), yra labai svarbūs dabartiniams miesto tyrinėjimo darbams. Kai kurie senesni, apgadinti sieninės tapybos pavyzdžiai galėjo būti pakeisti naujais, todėl šiuolaikiniai mokslininkai naudoja modernius instrumentus, siekdami bent žvilgtelėti į ilgai slėptas freskas.

I a. Pompėja buvo vienas iš daugelio miestų, išsidėsčiusių [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] papėdėje. Sritis pasižymėjo didele populiacija, kuri nuolat augo, nes regionas garsėjo ypatingu derlingumu. Daugelis kaimyninių Pompėjos bendruomenių taip pat nukentėjo nuo 79  m. išsiveržimo; labiausiai [[Herkulanėjus]]. Atstiktinai tai buvo diena po ''Vulcanalia'' šventės, skirtos [[Senovės Roma|romėnų]] ugnies dievui [[Vulkanas (mitologija)|Vulkanui]].

Pompėja ir juose buvę žmonės buvo palaidoti po 12 skirtingų nuosėdų sluoksnių. [[Plinijus Jaunesnysis]], gyvenęs [[Neapolis|Neapolio]] įlankoje buvusiame Misenum miestelyje, pirmąjį atsiliepimą apie ugnikalnio išsiveržimą parašė praėjus 25  m. nuo įvykio, kurio atsiminimas buvo stipriai įsirėžęs jam į atmintį dėl patirtos psichologinės traumos, žuvus dėdei [[Plinijus Vyresnysis|Plinijui Vyresniajam]], su kuriuo jis palaikė artimus ryšius.

Vezuvijaus išsiveržimas buvo užregistruotas tuometinių istorikų ir dabar, remiantis Plinijaus laišku, yra visuotinai priimtas faktas, kad išsiveržimas prasidėjo 79  m. rugpjūčio 24 d. Nepaisant to, archeologiniai Pompėjos kasinėjimai rodo, kad miestas galėjo būti palaidotas 2 mėnesiais vėliau ir tai gali būti paremta kita to paties laiško versija. Žmonės, rasti palaidoti pelenuosi, buvo su šiltesniais drabužiais nei tie, kurie, manoma, buvo vilkimi rugpjūčio mėnesį. Be to, parduotuvėse rasti švieži vaisiai ir daržovės buvo būdingi spalio mėnesiui, tuo tarpu vaisiai ir daržovės, priskiriami rugpjūčiui, jau buvo sudžiovinti arba konservuoti, o vyno fermentavimo statinės hermetiškai uždarytos (tai dažniausiai buvo daroma spalio mėn. pabaigoje). Pelenuose palaidotos moters piniginėje buvo rastos monetos, tarp kurių buvo memorialinė moneta, iškalta rugsėjo mėn. pabaigoje. Iki šiol nėra tikslios teorijos, kodėl egzistuoja tokie aiškūs ugnikalnio išsiveržimo datavimo neatitikimai.

Pompėja yra populiarus turistų traukos centras jau 250 metų. Buvo pritraukta beveik 2,6 milijono turistų per 2008 metus ir šiandien miestas yra viena populiariausių lankomų vietų Italijoje. Pompėja priklauso Nacionaliniam Vezuvijaus kalno parkui ir nuo 1997  m. priklauso [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašui]].