Centurionas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''Centurionas''' ({{la|centuriō}} 'šimtininkas') – [[Senovės Roma|senovės Romos]] karininko titulas nuo [[Marijaus reformos|Marijaus reformų]] ([[107 m. pr. m. e.]]) laikų. Dauguma centurionų vadovaudavo [[Centurija|centurijoms]] ([[Legionas|legiono]] dalis iš 80 žmonių), tačiau kai kurie turėdavo ir aukštesnes pareigas, galėdavo vadovauti net [[Kohorta|kohortoms]].
Skirtingai nuo vadovaujančių karininkų, kurie turėjo būti [[Raiteliai (luomas)|raitelių]] arba senatorių kilmės, centurionai visada buvo skiriami iš karių tarpo. Taip teoriškai bet kuris Romos pilietis galėjo tapti centurionu. Pradinėje legionų kūrimosi fazėje centurionus rinkdavo patys kariai, vėliau skyrė [[legatas|legatai]], legiono vadai. [[Romos imperija|Imperijos laikotarpiu]] skyrimą turėjo patvirtinti imperatorius. Centurionai sudarė [[Romos kariuomenė]]s branduolį ir turėjo didelę reikšmę palaikant tvarką ir discipliną. Skirtingai nuo kitų karių centurionai po tarnybos laikotarpio nebuvo atleidžiami o pasilikdavo armijoje iki savo mirties.
Centurionas buvo atsakingas už savo legionierių apginklavimą ir apmokymą. Jis turėjo teisę savo žmones bausti ir skatinti. Bausmėms naudota vynmedžio lazda ''[[vitis (lazda)|vitis]]'', kurią centurionai nešiodavosi su savimi kaip rango ženklą. Nuo paprastų karių centurionas skyrėsi ir savo ginkluote bei uniforma - turėjo [[Antblauzdis|antblauzdžius]] ir kairėje pusėje nešiojamą [[gladijus|gladijų]]. Jo atlygis buvo mažiausiai keturis kartus didesnis už paprastų karių.
Eilutė 16:
</gallery>
[[Kategorija:Senovės Romos
[[Kategorija:Kariniai laipsniai]]
| |||