Antanas Radušis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
Po kunigavimo [[Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia|Skriaudžių bažnyčioje]], 1896 m. buvo paskirtas klebonu į naujai steigiamą parapiją gimtajame Šilavoto kaime. Pirmiausiai pastatė kleboniją, užveisė sodą ir pradėjo kaupti medžiagas naujos bažnyčios statybai. Plytoms gaminti kaime buvo įsteigtas nedidelis fabrikėlis, vietoje buvo gesinamos ir kalkės. Valstiečiai iš aplinkinių laukų privežė akmenų ir ant aukštoko kalnelio prasidėjo bažnyčios statyba. Galiausiai 1902 m. [[spalio 28]] d. buvo konsekruota nauja [[Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia|Šilavoto Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčia]]. Iš jos bokšto 20 km spinduliu matomos gretimos apylinkės. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmo pasaulinio karo]] šventovė buvo [[Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia|Prienų parapijos]] [[filija]], o vėliau tapo parapijine bažnyčia.
1902 m. klebonijoje kaimo vaikams buvo įsteigta pradžios mokykla. Atgavus lietuvišką spaudą Antanas Radušis dar labiau ėmė skatinti parapijiečius šviestis ir netrukus savaitraštį „[[
Bažnyčia buvo įrenginėjama ir po jos įšventinimo - 1908 m. sumontuoti [[Gdanskas|Dancige]] pagaminti vargonai, apskardintas stogas. Prie bažnyčios esančiose kalvose kartu su šilavotiškiais kunigas Radušis pasodino apie 12 000 spygliuočių. Suvešėję medžiai ir šiandieną džiugina kaimiečius žaliuojančia giria, vadinama ''Trakeliu''. Praūžęs pasaulinis karas bažnyčiai pridarė nemažai žalos: buvo nuplėšta dalis stogo, apgriautas vienas iš jos bokštų. Besirūpindamas remontu klebonas Antanas Radušis mirė.
|