Skudučiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S rv
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Vaiguva Tolminkiemyje 2007 Skuduciu sutartine.ogv|thumb|200px|Skudučiais atliekama sutartinė. Groja [[Vaiguva (ansamblis)|Vaiguva]], [[tolminkiemis|Tolminkiemyje]] 2007  m.]]
'''Skudučiai, skudutės, skudai, skurdučiai, skurdutės, skurgučiai, tūteklės, tutučiai''' - – lietuvių liaudies [[Pučiamieji instrumentai|pučiamasis instrumentas]] (švilpiamasis aerofonas) - – uždara daugiavamzdė [[fleita]]. Skudučių komplektą sudaro keletas įvairaus dydžio uždarų ir tam tikru būdu suderintų [[medinis|medinių]] vamzdelių. Tai grupinis kolektyvinio muzikavimo instrumentas. Tadicinius kūrinėlius skudučiams visuomet atlieka kelių atlikėjų grupė (nuo 2-jų iki 7-ių). Vienu skudučiu išpučiamas tik vienas apibrėžto aukščio garsas. Analogiški instrumentai (nesurišti individualūs skudučiai) gyvuoja Suomijoje ir Karelijoje (''vyhellysputki''), Šiaurės Rusijoje (kuviklės arba kugiklės), Rumunijoje (''fifa''), Šveicarijoje (''tudele''), taip pat Centrinėje Afrikoje. Jiems giminingi surišti grupiniai skudučiai, gyvuojantys Ramiojo vandenyno Polinezijos ir Melanezijos salynuose (ypač paplitę Saliamono salose), Lotynų Amerikoje (Andų regione - – ''[[siku]], [[quena]]'', Panamoje), Pietų, Pietryčių ir Centrinėje Afrikoje, Gruzijoje (Lančami, soinari). Skudučiams giminingos ir įvairios Pano fletos atmainos - – surišti individualūs skudučiai - – Sen. graikų ir romėnų syringa (''syrinx''), kinų (''p'aip’ai xiao''), rumunų najus (''nai''), Užkarpatės huculų ''svirilės'', lenkų ''multankos'' ir kt.
 
== Gamyba ==
Eilutė 9:
* medžio žievės ([[gluosnis|gluosnio]], [[liepa|liepos]])
 
Instrumentas gaminamas iš 2-3  cm skersmens ir 7-15  cm ilgio [[vamzdelis|vamzdelių]]. Gaminant iš skėtinių augalų, skudučio vamzdelis išpjaunamas taip, kad viršutinis galas būtų atviras, o apatinis užsibaigtų babmbliu. Viršutiniame gale padaromos dvi istrižos nuopjovos, viena mažesnė, kita didesnė.
Gaminant iš medžio, ruošinio viduje išgręžiama arba išdeginama ertmė, paliekant 2-3  mm sieneles. Viršutinis vamzdelio galas iš abiejų šonų įžambiai nupjaunamas. Apatinis instrumento galas aklinas arba uždarytas slankiojamu ar neslankiojamu kamščiu.
 
== Grojimas ==
Eilutė 18:
== Derinimas ==
 
Seniau skudučiai buvo derinami iš klausos ir iš akies. derinant skudučius naudoti buityje randami daiktai. Norint skambesį paaukštinti, į skudutį buvo įberiama žirnių ar akmenukų, įlašinama vaško. Norint pažeminti - – pagilinama skudučio ertmė. Šiuolaikiniai skudučiai derinami stumdant judinamą dugnelį.
 
== Atliekama muzika ==
 
Skudučiuodavo dažniausiai vyrai. Senoji skudučių muzika  – tik [[sutartinė|sutartinių]] tipo. Skudučiais grojami specialūs kūriniai, pritariama dainuojant sutartines arba grojant kitiems muzikos instrumentams. Skudučių muzika skambėdavo lauke, einant į darbus, poilsio metu, talkose, pabaigtuvėse, jaunimo pasilinksminimuose.
 
== Literatūra ==
 
* Marija Baltrėnienė; Romualdas Apanavičius. ''Lietuvių liaudies muzikos instrumentai''.
* ''Lietuvių liaudies instrumentinė muzika'': Pučiamieji instrumentai. Sudarė ir paruošė S. Paliulis. Vilnius: Valst. grožinės l - – ros l - – kla, 1959.
* Stasys Paliulis. ''Sutartinių ir skudučių keliais'': Tautosakininko gyvenimas ir darbai. Parengė A. Vyžintas. Vilnius, 2002.
* Rūta Šimonytė-Žarskienė. ''Skudučiavimas Šiaurės Rytų Europoje''. Vilnius: LLTI, 2003.