Kusko departamentas: Skirtumas tarp puslapio versijų

}}

'''Kusko departamentas''' ({{es|Departamento del Cuzco}}, {{qu|Qusqu suyu}}) - – departamentas pietinėje [[Peru]]. Šiaurėje ribojasi su [[Ukajalio departamentas|Ukajalio departamentu]], rytuose - – su [[Madre de Dioso departamentas|Madre de Dioso]], pietryčiuose - – su [[Puno departamentas|Puno]], pietuose - – su [[Arekipos departamentas|Arekipos]], vakaruose - – su [[Apurimako departamentas|Apurimako]], [[Ajakučo departamentas|Ajakučo]] ir [[Chunino departamentas|Chunino]] departamentais. Administracinis centras - – [[Kuskas]].

Departamento teritorija gyvenama daugiau nei 3000 metų. Čia ilgą laiką buvo [[Vario kultūra|Vario]] bei [[Tihuanakas|Tihuanako]] kultūrų valdoma teritorija. [[XIII a.]] aplink Kusko miestą ėmėsi formuotis inkų karalystė. Ji sparčiai plėtėsi ir XV a. vid. tapo galinga [[Inkų imperija]]. Kuskas buvo šios imperijos sostinė, o aplink jį pastatyta daug tvirtovių, šventyklų ir miestų. XVI a. ispanams užkariavus Peru, Kusko apylinkėse ilgiausiai gyvavo inkų pasipriešinimas. Iki šių dienų Kusko departamentas yra svarbiausias kultūrinis šiuolaikinių inkų (kečujų) centras.

Pietinę ir vakarinę departamento pusę užima [[Andų kalnai]] ir plokščiakalniai (vadinamasis [[Altiplanas]]). Svarbiausios viršukalnės yra [[Ausangatė]] (6384 m), [[Salkantajus]] (6271 m), Kolpa Ananta (6110 m), [[Čumpė]] (6106 m), Alkamarinajokas (6102 m), [[Saksarajokas]] (5918 m), Veronika (5682 m). Šios viršukalnės yra dviejose Andų kalnų grandinėse - – Vilkabambos Kordiljeroje ir Vilkajotos Kordiljeroje. Kalnus raižo siauri, bet derlingi upių slėniai iš kurių svarbiausias - – [[Šventasis inkų slėnis]] aplink Urubambos upę. Aukštikalnėms būdinga skurdi pusdykumių augalija - – sausi krūmokšniai, kaktusų sąžalynai, kupstiniai žolynai. Slėniuose augalija vešlesnė, upių pakrantėse auga medžiai.

Kusko departamento šiaurėje ir rytuose paviršius palaipsniui leidžiasi į [[Amazonės žemuma|Amazonės žemumą]]. Rytiniams Andų šlaitams būdinga [[Jungasas|Jungaso]] gamtinė sritis - – drėgmėje skendintys rūko miškai, krioklių, upokšnių gausa. Ties rytine departamento riba kalnai baigiasi ir pasideda plyna lyguma, apaugusi [[Amazonija|Amazonijos džiunglėmis]].

Departamento teritorijoje yra [[Amazonė (upė)|Amazonės]] baseino upių aukštupiai: čia prasideda vienas svarbiausių [[Apurimakas|Apurimako]] intakų - – [[Urubamba]], taip pat [[Šv. Tomo upė]]. Kita svarbi čia prasidedanti upė, [[Madre de Diosas (upė)|Madre de Diosas]], savo vandenis neša į [[Beni]] (didžiausio Amazonės intako [[Madeira (upė)|Madeiros]] ištaka). Aukštikalnėse telkšo keletas didesnių lagūnų - – [[Sibinakočia]], [[Langilajas]], [[Pomakančis]] ir kt.

Būdingas aukštikalnių [[klimatas]] su karštomis dienomis, šaltomis naktimis ir mažu kritulių kiekiu. Vidutinė metinė oro temperatūra 10-15 °C. [[Lietingasis laikotarpis]] tęsiasi nuo gruodžio iki kovo. Kuske per metus iškrenta ~700  mm kritulių. Einant į rytus temperatūros aukštėja, kritulių kiekis gerokai didesnis.

Svarbiausios saugomos teritorijos - – [[Otiši nacionalinis parkas]] ir [[Manu nacionalinis parkas]].

* [[Kuskas]] - – inkų sostinė su architektūriniais ir istoriniais paminklais, UNESCO objektas;

* [[Maču Pikču]] - – aukštikalnėse esantis šventasis inkų miestas, vienas iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų;

* [[Oljantaintambas]] - – senovinis inkų miestas ir tvirtovė;

* [[Saksaihuamanas]] - – savo įspūdinga siena žymi tvirtovė;

* [[Tambomačajus]] - – inkų šventykla ir pirtys;

* [[Pisakas]] - – senovės inkų miestas;

* [[Morajus]] - – inkų amfitetras;

* [[Manu nacionalinis parkas]] - – UNESCO objektas;

* [[Čokekirao]] - – tvirtovė rytų Andų kalnuose;

* [[Vilkabamba]] - – „dingęs inkų miestas“ džiunglėse.

Taip pat išgaunamas [[auksas]] (Rio Huaipetuės kasykloje), [[gamtinės dujos]] bei [[varis]], verčiamasi tradiciniu žemės ūkiu (arbata, kava, kakava, bulvės, kukurūzai, miežiai, [[bolivinė balanda|bolivinės balandos]]), gyvulininkyste.

Kusko departamentas administraciškai padalintas į 13 provincijų (skliaustuose - – administracinis centras).

Daugiau nei pusė departamento gyventojų - – indėnai [[kečujai]]. Daugumą likusiųjų sudaro [[metisai]] ir baltieji. Džiunglėse yra išlikę negausių indėnų genčių: [[amarakaeriai|amarakaerių]], [[ašaninkai|ašaninkų]], [[mačigengai|mačigengų]], [[pirai|pirų]].