Hama: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 pridėta baitų ,  prieš 10 metų
S
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: bg:Хама)
|kirč =
}}
'''Hama''' ({{ar|حماة|Ḥamā}}) - – miestas vakarų [[Sirija|Sirijoje]], [[Orontas|Oronto]] upės slėnyje, į šiaurę nuo [[Damaskas|Damasko]]; muhafazos centras. Pro miestą eina svarbus geležinkelis ir plentas Damaskas - – Alepas. Hama yra ketvirtas pagal dydį Sirijos miestas, nusileidžiantis Damaskui, [[Alepas|Alepui]] ir [[Homsas (Sirija)|Homsui]].
 
Verčiamasi odos, [[tekstilė]]s, siuvimo, cemento, maisto pramone. Vystomi įvairūs amatai (šilko dirbinių gamyba). Turizmas.
 
== Paveldas ==
 
Hama pasižymi turtinga, senovine [[architektūra]]. Mieste yra 150 [[mečetė|mečečių]], tarp jų: Didžioji (perstatyta iš krikščionių bazilikos) su [[minaretas|minaretu]] ([[XI a.]]), an Nuri ([[XII a.]] vid.), Abu ai Fida ([[XIII a.]], su mauzoliejumi). Veikia muziejus, įkurtas XVIII a. osmanų valdžios būstinėje - – Azemo rūmuose. Muziejuje saugoma netoli Hamos rasta IV a. romėnų [[mozaika|mozaikos]] liekana. Oronto pakrantėse nuo romėnų laikų yra išlikę Sirijai būdingi vandens kėlimo ratai - – [[norija|norijos]]. Yra bizantiško stiliaus graikų ortodoksų bažnyčia, [[XVII a.|XVII]]-[[XVIII a.]] gyvenamieji namai.
 
<gallery>
== Istorija ==
{{main|Hamatas}}
Hamos apylinkės gyvenamos nuo ankstyvojo [[neolitas|neolito]]. Gyvenvietė žinoma nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. Vietovę kolonizavo [[amoritai]], ir jau tada ji buvo vadinama [[Hamatas|Hamatu]]. [[X a. pr. m. e.]] pradžioje - – [[VIII a. pr. m. e.]] pabaigoje Hamatas buvo [[siro-hetitai|siro-hetitų]] ([[aramėjai|aramėjų]]) valstybės sostinė. [[738 m. pr. m. e.]] miestą nukariavo [[Asirija|Asirijos]] karalius [[Tiglat-Pileseras III]], o po [[720 m. pr. m. e.]] sukilimo jį sudegino [[Sargonas II]]. Helenizmo laikais, po IV a. pr. m. e., vėl atsigavo kaip '''Epifanėja''', priklausė [[Seleukidai|Seleukidams]]. [[VII a.]] Hamą užėmė ir sugriovė [[arabai]]. Miestas vėl atstatytas [[Omejadai|Omejadų]] laikais. [[1982]]  m. vasario mėn. Sirijos kariuomenei malšinant islamistų maištą gerokai nukentėjo<ref>{{VLE|4}}</ref>, žudynių metu žuvo 17-40 tūkst. žmonių.
 
== Šaltiniai ==