Adalis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 25:
 
== Istorija ==
 
=== Ševos sultonatas ===
[[896-]]–[[1285 ]] m. regionas priklausė rytuose buvusiam [[Ševa|Ševos sultonatui]], kuris kontroliavo prekybinius kelius ir buvo įgijęs hegemoniją regione. Atrodo, kad tuo metu čia gyveno [[amharai]], kurių tolimi palikuonys yra dabartiniai [[harariai]], gyvenantys Hararo mieste.
 
Tikriausiai nuo gana ankstyvų laikų regione įsitvirtino [[islamas]], ir ilgainiui vieta tapo naujosios religijos avanpostu prieš krikščioniškąją Etiopiją.
[[Vaizdas:Ifat.png|thumb|200px|Etiopija 1300  m.]]
 
=== Ifato sultonatas ===
1285-1285–[[1415 ]] m. regioną kontroliavo galingas Ifato sultonatas, kilęs iš Avašo slėnio. Čia įsitvirtino vietinė [[Valasma dinastija]]. Kadangi tuo metu krikščioniškoje Etiopijoje į valdžią atėjo nauja stipri [[Saliamonidų dinastija]], ji išplėtė centrinę valdžią, paversdama Ifato sultonatą savo vasalu. Per visą [[XIV a.]] regione vyko musulmonų sukilimai.
 
Etiopiją valdant stipriam imperatoriui [[Zara Jekob]] (1434-14681434–1468), Etiopijos imperija įtvirtino stiprią valdžią visose aplinkinėse šalyse. Tai oficialiai pabaigė Ifato sultonato egzistenciją ir sustabdė musulmonų maištus, priversdamas juos mokėti duoklę. Taip vietinė dinastija labai nusilpo.
 
Tuo pačiu metu regione kilo naujas visuomenės sluoksnis, ir įvairūs valdžią turintys asmenys (pirkliai, kariai, dvasininkai) neretai siekdavo įsitvirtinti atskiruose regiono miestuose ar vietovėse. Svarbiausi tokie augantys miestai buvo [[Zeila]], [[Berbera]], [[Dekeras]], [[Hararas]], [[Hubatas]]. Jie nepakluso nei vietinei musulmonų, nei centrinei Etiopijos valdžiai. Prie neramumų prisidėjo ir tai, kad [[XVI a.]] pradžioje [[Portugalija|portugalai]] nusiaubė regiono pakrantes, sudegindami laivus.
 
=== Adalio sultonatas ===
[[Vaizdas:Adal.PNG|thumb|180px|Adalio sultonatas su sostine Harare]]
[[1515 ]] m. nusilpus Etiopijai, buvusiose Ifato sultonato teritorijose vėl įsitvirtino atgimusi Valasma dinastija. Naujasis sultonatas pavadintas Adaliu. [[1520 ]] m. būsimasis sultonas Abu Bakras sustiprino Hararą ir padarė jį savo sostine. Jis pripažino sultonato vasalitetą Etiopijai.
 
Tačiau situacija nepatenkintas pirklių ir kareivių sluoksnis augo. Jie rėmė savo lyderį Adalio imamą [[Ahmadas ibn Ibrihimas al-Ghazis|Ahmadą ibn Ibrihimą al-Ghazį]], kuris iš Hararo pradėjo savo užkariavimus, kurdamas galingą imperiją. Šių Etiopijos-Adalio karų metu Adalis laikinai užėmė visą Etiopiją, ir tik Portugalų pajėgos sugebėjo jį sustabdyti.
 
Sultonatas žlugo [[1555 ]] m., kuomet nebegalėjo atsispirti Etiopijos imperatoriaus ir [[oromo migracija|Oromo]] antpuoliams.
 
=== Hararo emyratas ===
XVI a. viduryje žlugus Adalio sultonatui, Hararas išliko laisvuoju miestu. Čia susiformavo nauja dinastija, kuri valdė valstybę, vadinamą Hararo emyratu. Jis egzistavo iki pat [[1887 ]] m., kol buvo galutinai prijungtas prie Etiopijos.
 
=== Provincija ===
[[1936 ]] m. Etiopiją prijungus prie [[Italijos Rytų Afrika|Italijos Rytų Afrikos]], Adalio regionas priskirtas '''Hararo provincijai'''. Etiopijai iškovojus nepriklausomybę, po [[1942 ]] m. administracinių reformų nuo Hararės provincijos atskirtos Arsi ir Balės provincijos pietuose, tačiau prijungta didelė dalis somalių gyvenamų žemių. Ši provincija buvo panaikinta [[1995 ]] m.
 
== Nuorodos ==