Sibirinė pušis: Skirtumas tarp puslapio versijų

18 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
S (robotas Pridedama: koi:Суспу; smulkūs taisymai)
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Sibirinė pušis''' ({{la|Pinus sibirica}}), dar vadinama '''sibiriniu kedru''' (nors [[kedras|kedrams]] negimininga) - – [[pušiniai|pušinių]] šeimai (''Pinaceae'') priklausanti spygliuočių [[medis|medžių]] rūšis. Paplitusi [[Sibiras|Sibire]], [[Uralo kalnai|Uralo kalnuose]], [[Altajaus kalnai|Altajuje]], vietomis auga [[Sichote Alinis|Sichote Alinyje]], [[Mongolija|Mongolijoje]], šiaurės [[KLR|Kinijoje]]. Sutinkama tarp Uralo kalnų ir [[Timano kalvagūbris|Timano kalvagūbrio]].
 
Aukštis iki 35-44  m, [[kamienas|kamieno]] skersmuo iki 180  cm. [[Laja]] tanki, dažnai daugiaviršūnė. [[Žievė]] pilkšvai ruda, senų medžių smarkiai sueižėjusi. Spygliai 6-14  cm ilgio, susitelkę po 5. Moteriški kankorėžiai kiaušiniški, 13  cm ilgio, 5-8  cm pločio, pradžioje purpuriniai, vėliau paruduoja. Subręsta per 14-15 mėnesių. Kiekviename kankorėžyje yra po 30-150 [[sėkla|sėklų]], vadinamų [[kedro riešutai]]s. Sėklos skristukų neturi ir išplatinamos gyvūnų, daugiausia [[riešutinė|riešutinių]]<ref>http://www.conifers.org/pi/pin/sibirica.htm</ref>. Iš vieno medžio gaunama iki 12  kg riešutų.
 
Sibirinė pušis gali augti iki 800-850800–850 metų.
 
[[Mediena]] lengva, kvapni, naudojama pieštukų gamybai. Sėklos (kedrų riešutai) valgomos. Jose gausu [[fosforas|fosforo]], [[jodas|jodo]], [[manganas|mangano]], [[varis|vario]], [[cinkas|cinko]], [[kobaltas|kobalto ir]] kitų reikalingų organizmui mikroelementų. Angliavandenių sudėtis tokia: [[krakmolas]] - – 5,8 %, [[gliukozė]] - – 2,83 %, [[dekstrinas]] - – 2,26 %. Iš riešutų gaminamas kedrų aliejus.
 
== Šaltiniai ==