'''Jonas Juozas Burba''' ([[1907]] m. [[vasario 1]] d. [[Skuodas]] - – [[1952]] m. [[balandžio 26]] d. Krasnozerskoje, [[Novosibirsko sritis]], [[1990]] m. [[gegužės 20]] d. perlaidotas [[Panevėžys|Panevėžio]] kapinėse) – [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas.
== Biografija ==
[[1923]]–[[1926]] m. mokėsi [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]]. [[1929]]–[[1933]] m. studijavo dailės akademijose [[Drezdenas|Drezdene]], [[Leipcigas|Leipcige]]; tobulinosi [[Ciurichas|Ciuriche]]. [[1935]]–[[1936]] m. Valstybės saugumo departamento muziejaus ir archyvo vedėjas. [[1936]]–[[1940]] m. dirbo Susisiekimo ministerijoje. Dėstė Kauno prekybos mokykloje, vadovavo bendrovei „Jonas J. Burba: Grafika, reklama, spauda“. [[1941]] m. ištremtas į Altajaus kraštą.
== Kūryba ==
Apipavidalino ir iliustravo knygų ([[Antanas Smetona]]. Raštai t. 1-2 ir 4, [[1930]] m.; [[Juozas Lazauskas (1892)]]. Pelėda, norim skaitom, norim rašom, 1933 m.), žurnalų („Naujasis žodis“, „Gaisai“, „Jaunoji Lietuva“, „Spaudos„[[Spaudos menas“menas]]“). Sukūrė [[Vytauto Didžiojo ordinas|Vytauto Didžiojo ordino]] penkių laipsnių ženklus (1930 m.), [[Kauno herbas|Kauno herbą]] ir vėliavą ([[1935]] m.), Pirmosios tautinės olimpiados medalį, ženklelį, plakatą ([[1938]] m.), [[III Europos krepšinio čempionatas|III Europos krepšinio čempionato]] varžybų Kaune plakatą ir prezidento prizą ([[1939]] m.), pašto ženklų (1938–1940 m.). 1932 m. [[Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia]]i ([[Taujėnų valsčius]]) nutapė altoriaus paveikslą „Šv. Antanas su Kūdikėliu Jėzumi“.
== Įvertinimas ==
[[1934]] m. Vytauto Didžiojo ordinas.<ref>{{VLE|III|623|[[Giedrė Jankevičiūtė]]|Jonas Juozas Burba}}</ref>
