08:07, 12 birželio 2011 versija taisyti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas S →‎Kilmė ← Prieš tai darytas keitimas		08:40, 12 birželio 2011 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:West slavs 9th-10th c..png\|thumb]]'''Veletai''' ({{de\|Wieleten}}, ''Wilzen''; {{Pl\|wieleci}}), - grupė [[ankstyvieji viduramžiai\|ankstyvųjų viduramžių]] [[vakarų slavai\|vakarų slavų]] ([[polabai\|polabų]]) genčių, kurios gyveno dabartinės šiaurės rytų [[Vokietija\|Vokietijos]] teritorijoje ([[Pomeranija\|Pomeranijos]] istoriniame regione). Germanų šaltiniai veletus kartu su kitais tarp ~~Elbės~~[[Elbė]]s ir [[Oderis\|Oderio]] gyvenusiais slavais dažnai vadino '''[[vendai]]s''' (''Wenden''). X a. pabaigoje juos vadino '''liutičiais''' ({{en\|Liutizi}}, ''Lyutitzi'', ''Liutitians''; {{de\|Liutizen}}, ''Lutizen''). == Istorija == === Kilmė === Veletai į šiuolaikinės [[Meklenburgas-Pomeranija\|Meklenburgo-Pomeranijos]] žemės teritoriją ir kiek piečiau esančias žemes atsikraustė VI-VII a., [[Asimiliacija (sociologija)\|asimiliuodami]] čia buvusius [[germanai\|germanų]] likučius bei kitas vakarų slavų gentis, dar anksčiau atsikrausčiusias iš rytų. Veletai neilgai išbuvo vieninga gentis. Susidarė naujos vietinės gentys: * ''~~kisinai~~chižanai'' (''Kessiner, Chizzinen, Kyzziner'') - gyvenę prie žemutinio [[Varnovas\|Varnovo]] ir [[Rostokas\|Rostoko]], pavadinti pagal jų sostinę [[Kesinas\|Kesiną]]. * ''circipanai'' ({{de\|Zirzipanen}}) - pagal [[Trebelis\|Trebelio]] ir [[~~Peenė~~Pėnė]]s upes. Manoma, kad jų sostinė buvo [[Teterovas]] (''Teterow''), o tvirtovės - [[Deminas]] (''Demmin'') ir galbūt Giustrovas (''Güstrow'') * ''[[dolenėnai]]'' ({{de\|Tollenser}}) - į rytus ir pietus nuo ~~Peenės~~Pėnės pagal [[~~Tolensė~~Tolenzė]]s upę. * ''[[redarai]]'' ({{de\|Redarier}}) - į pietus ir rytus nuo ~~Tolensės~~Tolenzės ežero (''Tollensesee''), [[Havelas\|Havelo]] upės aukštupy. Manoma, kad anksčiau veletais buvo ir: * ''hevelai'' (''Hevelli''), gyvenę Havelo apylinkėse, ir Eilutė 20: === Liutičių sąjunga === X a. gale aukščiau paminėtos gentys sudaro '''liutičių sąjungą'''. Liutičių genčių vadai susitiko pagrindinėje jų tvirtovėje įtvirtintoje šventykloje [[Retra\|Retroje]] (''Rethra'') ir susitarė dėl svarbių dalykų. Manoma, kad jie buvo svarbūs rengiant 983 m. slavų sukilimą. Tačiau sąjunga suiro ~~dėl~~ po 1150 m. dėl vidinių nesutarimų. 1068-1069 m. žiemą saksai užpuolė ir sunaikino Retrą. Kisinai ir circipanai buvo puldinėjami iš vakarų, pvz., 1114 ir 1125 m. juos puolė saksai. Juos pakeitė ir prisijungė Gotšalko (''Gottschalk'') obodritų konfederacija. Redarus, ~~tolensus~~dolenėnus ir dalį circipanų iš dalies pakeitė po 1120 m. iš rytų atėję [[pamarėnai]] ({{en\|Pomoranians}}), o vėliau 1147 m. į jų žemes įsibrovė [[Vendų kryžiaus žygis\|Vendų kryžiaus žygio]] dalyviai. Liutičių žemių padalinimas vykęs XII a. pradžioje vis dar išlikęs kaip siena, skirianti Meklenburgą, atsiradusį iš obodritų valstybės, ir Pomeranijos rytuose. Liutičių žemėse įsikūrė [[Pomeranijos hercogystė]], kuri tapo pavaldi [[Šventoji Romos imperija\|Šventajai Romos imperijai]] iki 1164 m. ir, po danų antpuolių ir okupacijos laikotarpio, apgyvendinta vokiečių. Slavų genčių likučiai per kelis vėlesnius šimtmečius buvo palaipsniui [[germanizacija\|germanizuoti]] ir asimiliuoti.

Veletai: Skirtumas tarp puslapio versijų