Finikija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: vi:Phoenicia |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Regionasm
| Spalva = #DEB887
| Tipas = Kanaano regionas
| Pavadinimas = Finikija
| Foto = ByblosObeliskTemple.jpg
| Šalis = [[Libanas]]
| Vėliava =
| Tauta = '''finikiečiai'''
| Kalba = [[finikiečių kalba]]
| Valstybės = [[Arka (Finikija)|Arka]], [[Tyras]], [[Sidonas]], [[Biblas]] ir kt.
| Laikotarpis =
| Vėliau = [[Istorinė Sirija]]
| Miestai =
| Žemėlapis = Phoenicia map-en.svg
| Pastaba =
}}
'''Finikija''' ({{gr|Φοινίκη|Phoiníkē}}) – senovės
== Geografija ==
▲'''Finikija''' – senovės šalis, buvusi [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantėje (dabartinio [[Libanas|Libano]], [[Sirija|Sirijos]] ir [[Izraelis|Izraelio]] teritorijoje). Šalies gyventojai finikiečiai sukūrė galingą civilizaciją su išvystytais amatais, jūrų prekyba ir turtinga kultūra. Finikiečiai buvo geri jūreiviai, laivais pasiekdavę Britanijos salas. Svarbiausi miestai:
Finikija buvo laikoma didesnio [[Kanaanas|Kanaano]] regiono šiaurine dalimi, todėl [[Amarnos laiškai|Amarnos laiškuose]] vietos gyventojai vadino save tiesiog ''Kinaani'' ar ''Kenaani''. Anot graikų, finikiečiai vadino savo regioną ''chna'' ({{gr|χνα}}). Finikiečiai kalbėjo vakarų semitų kalba, kuri greičiausiai mažai skyrėsi nuo kitų Kanaane naudojamų kalbų.
*[[Arka(Finikija)|Arka]]▼
*[[Tyras]]▼
*[[Sidonas]]▼
*[[Biblas]]▼
*[[Safita]]▼
Regioną sudarė ilgas siauras Viduržemio jūros pakrantės ruožas, iš rytų ribojamas [[Libano kalnai|Libano kalnų]]. Rytuose jis ribojosi su [[Senovės Sirija]], o pietuose - su kitu Kanaano regionu - [[Galilėja]].
Finikijos miestai aktyviai steigė kolonijas [[viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantėje – [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]] ir Šiaurės Afrikoje. didžiausia kolonija, kuri tapo nepriklausoma buvo [[Kartagina]] (dabartinis Tunisas).▼
== Miestai valstybės ==
Kaip atskiras Kanaano regionas Finikija susiformavo II tūkst. pr. m. e. pabaigoje, kuomet sustiprėjo prekybiniai miestai valstybės. Per visą savo istoriją regionas buvo politiškai suskaidytas į daugybę smulkių prekybinių miestų valstybių, kurios dalijosi pakrantę atkarpomis. Svarbiausi finikiečių miestai-valstybės buvo:
*[[Arvadas]] (Ajnuku)
*[[Beirutas]] (Beruta)
Finikiečių abėcėlė (manoma, kad finikiečiai abėcėlinį raštą ėmė naudoti 1 000 m. pr. m. e.) faktiškai yra visų šiuolaikinių abėcėlių protėvis. Per jų jūrinę prekybą, finikiečiai paskleidė abėcėlę į Šiaurės Afriką ir Europą, kur ji buvo priimta graikų. Graikai pakeitė keletą raidžių ir pridėjo balses, kurių nebuvo finikiečių rašte. Vėliau šią abėcėlę perėmė senovės Roma. Taip finikiečių abėcėlė tapo šiuo metu plačiai naudojamos lotyniškosios abėcėlės pirmtaku.▼
▲*[[Arka (Finikija)|Arka]]
▲*[[Tyras]] (Cor)
▲*[[Sidonas]] (Sydun)
▲*[[Biblas]] (Gebal)
▲*[[Safita]]
*[[Tripolis (Libanas)|Tripolis]] (Ahtar)
▲Nuo IX a. pr. m. e. Finikijos miestai aktyviai steigė kolonijas [[viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantėje – [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]] ir Šiaurės Afrikoje.
== Kultūros pasiekimai ==
▲[[Finikiečių abėcėlė]] (manoma, kad finikiečiai abėcėlinį raštą ėmė naudoti 1 000 m. pr. m. e.) faktiškai yra visų šiuolaikinių abėcėlių protėvis. Per jų jūrinę prekybą, finikiečiai paskleidė abėcėlę į Šiaurės Afriką ir Europą, kur ji buvo priimta graikų. Graikai pakeitė keletą raidžių ir pridėjo balses, kurių nebuvo finikiečių rašte. Vėliau šią abėcėlę perėmė senovės Roma. Taip finikiečių abėcėlė tapo šiuo metu plačiai naudojamos lotyniškosios abėcėlės pirmtaku.
Finikiečiai pirmieji pradėjo kurti kolonijas, parašė pirmąją žinomą agronomijos traktatą. Buvo geri jūreiviai. Finikiečiai plaukiojo irkliniais laivais: keleiviniais, transportiniais, kariniais dar vadinamais galeromis. Gabendavo auksą, varį stiklą, aliejus, vergus, purpurinius audinius. Apie 600 m. pr. m. e. apiplaukė Afriką.
{{Commons|Category:Phoenicia|no=T}}
[[Kategorija:Finikiečių valstybės| ]]
[[Kategorija:Senovės Sirija]]
[[Kategorija:Šiaurės Afrikos istorija]]
| |||