Bronislovas Genzelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Bronislovas Genzelis''' (g. [[1934]]  m. [[vasario 16]] d. [[Aukštadvaris|Aukštadvaryje]], [[Trakų rajonas|Trakų raj.]])  – [[Filosofija|filosofas]], profesorius, politinis veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras, nusipelnęs Lietuvos mokslui, visuomenei ir kultūrai. Jis buvo [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] iniciatyvinės grupės (vėliau  – ir Seimo tarybos) narys, ėjo TSRS Aukščiausiosios Tarybos, vėliau Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nario pareigas.

Gimė [[1934]] m. [[vasario 16]] d. [[Aukštadvaris|Aukštadvaryje]] ([[Trakų rajonas|Trakų raj.]]). Mokėsi Alytaus ir Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. [[1954]]  m. baigė [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla|Kaišiadorių vidurinę mokyklą]] ir įstojo į [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]], kurį [[1959]]  m. baigė ir dirbo Šiaulių universitete. [[1961]]–[[1964]]  m. buvo [[Lietuva|Lietuvos]] istorijos instituto aspirantas, [[1974]]  m. filosofijos daktaras.

[[1959]]–[[1961]]  m. buvo [[Šiaulių pedagoginis institutas|Šiaulių pedagoginio instituto]], o nuo [[1964]]–[[1992]]  m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] dėstytojas. Dėstė visuotinę filosofijos istoriją, kartkartėmis skaitydavo ir Lietuvos kultūros istorijos kursus. [[1965]]  m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją  – tapo docentu. Nuo [[1976]]–[[1992]]  m. buvo Vilniaus universiteto profesorius. [[1997]]  m. išrinktas [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros profesoriumi. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. 12 metų B. Genzelis skyrė Vytauto Didžiojo universitetui. Jis buvo ne tik VDU Istorijos katedros profesorius, bet ir ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Už akademinius nuopelnus apdovanotas Lietuvos mokslo premija, o už politinę veikla  – Pasaulio laisvės medaliu, kurį skiria Amerikos biografijos institutas. Nuo [[2005]]  m. gruodžio mėn VDU senato narys.

[[1988]]  m. [[birželio 3]] d. tapo Lietuvos Sąjudžio iniciatyvinės grupės nariu, o pirmajame suvažiavime buvo išrinktas Seimo tarybos nariu. [[1989]]  m. kovo mėn. tapo TSRS liaudies deputatu, TSRS Aukščiausios Tarybos nariu bei jos Seniūnų Tarybos nariu ir Sąjūdžio remtų deputatų Maskvoje koordinatorium. [[1990]]  m. vasario mėn. Buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausios tarybos  – Atkuriamojo seimo nariu. Atsisakęs deputato įgaliojimų Maskvoje, įsijungė į Lietuvos valstybingumo atkuriamąjį darbą. Yra Kovo 11-sios Akto signataras. Dirbo Lietuvos Aukščiausios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose, dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą (Konstitucijoje yra jo pateiktų formuluočių), Mokslo studijų bei švietimo įstatymus. [[1992]]  m. buvo išrinktas Lietuvos Seimo nariu bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku (šiose pareigose buvo iki to Seimo kadencijos pabaigos). [[1995]]–[[1997]]  m. buvo Lietuvos nacionalinės [[UNESCO]] komisijos prezidentas, dalyvavo projektų Vilniaus senamiesčio ir Kuršių Nerijos landšaftinio draustinio įtraukimo į pasaulio kultūros paveldą rengime. Daug prisidėjo prie to, kad M.Mažvydo :[[Katekizmas]] ([[1547]]) būtų įtrauktas į žymiausiųjų pasaulyje minėtinų datų sąrašą. Nuo [[1994]]  m. yra Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo [[1995]]  m. Lietuvos- Kinijos draugijos pirmininkas, nuo [[1998]]  m. Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas; nuo [[2002]]  m. Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir nuo [[2002]]  m. Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.

Bronislovą Genzelį domino Lietuvos kultūros ištakos, jos ryšiai su kaimynais. Todėl tyrinėjo Lietuvos kulturos sąveiką su kitomis tautomis (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Savo pastebejimus išdėstė monografijoje „Kultūrų saveika“([[1989]]). Atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų, ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Prisidėjo prie „Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Krasevskiui“ ([[1992]]) parengimo. Yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautorius. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Angele, Detroite, Liubeke-Travemiunde.

[[1998]]–[[1999]]  m. „Kauno dienoje“ paskelbė seriją straipsnių  – atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.

Siekdamas supažindinti Lietuvos skaitytoją su pasauline filosofiją, sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją" (kelios knygos, [[1974]]–[[1987]]), „Orientas-1" ([[1991]]). Rašė straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją.

* „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“ ([[1972]]  m.);

* „Filosofijos istorijos chrestomatija“ (2 t. [[1974]]–[[1977]]  m.);

* „Esė apie mąstytojus“ ([[1986]]  m.);

* „Renesanso filosofijos metmenys“ ([[1988]]  m.);

* „Kultūrų sąveika“ ([[1989]]  m.);

* „Orientas-1" ([[1991]]  m.);

* „Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus“ ([[1994]]  m.);

* „Senovės filosofija“ ([[1995]]  m.);

* „Lietuvos filosofijos istorijos bruožai“ ([[1997]]  m.);

* „Istorija ir mes" ([[1998]]  m.)

* „Sąjūdis: priešistorija ir istorija" ([[1999]]  m.)

* „Lietuvos kultūros istorijos metmenys“ ([[2001]]  m.);

* „Jokūbas Minkevičius" ([[2003]]  m.);

* „Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją“ ([[2005]]  m.);

* „Politinės ir socialinės minties raida Lietuvoje: Būti ar nebūti Lietuvai?“ ([[2006]]  m.);

* „Be dogmos: Lietuvos politikos vingrybės“ ([[2006]]  m.);

* [[2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]]<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/KandidatuSarasai/RinkimuOrganizacija3463.html 2008  m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai - – Lietuvos socialdemokratų sąjunga - – Iškelti kandidatai]</ref>.