|
|atstovas2 =
}}
'''Austrijos imperiją''' kaip paveldimąją Habsburgų monarchiją 1804 m. [[rugpjūčio 11]] d. įkūrė paskutinis [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius ir Austrijos [[erchercogas]] Francas II-asis. Tuo pačiu jis pasivadino Austrijos imperatoriumi [[Imperatorius Francas II|Francu I]]-uoju. Taip Francas siekė išlaikyti tą patį rangą su [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonu I]]-uoju, kuris prieš tai pasiskelbė Prancūzijos imperatoriumi. Austrijos imperija gyvavo iki 1867 m., kai buvo transformuota į dualistinę [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] monarchiją.
== Istorija ==
{{Austrijos istorija}}
[[Vaizdas:Austrian imperial crown dsc02787.jpg|thumb|Austrijos imperijos karūna]]
[[1805]] m. Austrija dalyvavo Trečiajame koalicijos kare, bet pralaimėjusi ties Ulmu ir Austrelicu buvo priversta pasirašyti Presburgo (Bratislavos) taiką ir atsisakyti nuo Venecijos, Tirolio ir Vokietijos imperatoriaus titulo. Dar kartą pradėtas karas prieš Napoleoną po pralaimėjimo ties Vagramu ir kituose mūšiuose baigėsi Vienos taika [[1809 ]] m., pagal kurią Austrija prarado Krainą, Galicijos dalį ir kitas teritorijas. Naujasis Austrijos ministras K. Meternichas, matydamas katastrofišką krašto finansų būklę, pakeitė politiką Prancūzijos atžvilgiu ir pasistengė užmegzti draugiškus santykius, kuriems sustiprinti Franco duktė Luiza buvo išleista už Napoleono. [[1813 ]] m., Napoleonui pralaimėjus [[Rusija|Rusijoje]], Austrija prisijungė prie Prancūzijos priešų. Dėl sėkmingos [[Meternichas|Meternicho]] politikos po [[Vienos kongresokongresas|Vienos (1814-1815 m.)kongreso]] Austrijai buvo grąžintos visos prarastos žemės. Kompensacijai už Belgiją Austrija gavo Lombardijos-Venecijos karalystę ir pirmą vietą Vokietijos bundestage (''Deutscher Bundestag'').
Po Vienos kongreso Metternich ėmėsi reakcijos, slopino laisvės pasireiškimą bet kokioje srityje. Austrija ginklu padėjo grąžinti absoliutizmą [[Neapolis|Neapolyje]], Pjemonte ir Ispanijoje, numalšino sukilimą Parmoje, Modenoje ir Romanijoje, įvedė griežtą cenzūrą, priešinosi, nors ir nesėkmingai, pagalbos sukilusiems graikams teikimui. Vidaus politikoje vyravo ekonominė suirutė, nors ir būta pastangų situaciją taisyti (pvz., 1829 m. nutiesta pirmoji Austrijoje geležinkelio linija). Už Ferdinandą I-ąjį (1835-1848 m.) valdė valstybės konferencija (sudaryta iš MetternichMastericho, čekų kanclerio Kolovrato ir erchercogo Karolio), palaikiusi kuo griežčiausią reakciją. Tautinių judėjimų pakilimas ir [[1848 ]] m. revoliucija Paryžiuje sukėlė revoliuciją ir Austrijoje. ▼
▲Po Vienos kongreso Metternich ėmėsi reakcijos, slopino laisvės pasireiškimą bet kokioje srityje. Austrija ginklu padėjo grąžinti absoliutizmą [[Neapolis|Neapolyje]], Pjemonte ir Ispanijoje, numalšino sukilimą Parmoje, Modenoje ir Romanijoje, įvedė griežtą cenzūrą, priešinosi, nors ir nesėkmingai, pagalbos sukilusiems graikams teikimui. Vidaus politikoje vyravo ekonominė suirutė, nors ir būta pastangų situaciją taisyti (pvz., 1829 m. nutiesta pirmoji Austrijoje geležinkelio linija). Už Ferdinandą I-ąjį (1835-1848 m.) valdė valstybės konferencija (sudaryta iš Metternich, čekų kanclerio Kolovrato ir erchercogo Karolio), palaikiusi kuo griežčiausią reakciją. Tautinių judėjimų pakilimas ir 1848 m. revoliucija Paryžiuje sukėlė revoliuciją ir Austrijoje.
{{Habsburgų teritorijos}}
{{ist-stub}}
|
