Adomas Varnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mokėsi pradžios mokykloje, vėliau  – [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]], [[1897]]–[[1900]]  m.  – [[KKS|Kauno kunigų seminarijoje]]. 1900  m. išvyko į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]], kur studijavo dailę ImperatorinėjeImperatoriškojoje dailės mokykloje ir Štiglico centrinėje taikomosios dailės mokykloje. Nuo [[1903]]  m. mokėsi [[Krokuva|Krokuvoje]], [[1905]]–[[1907]]  m. studijavo [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Ženeva|Ženevos]] dailės akademijoje. Baigęs studijas [[1908]]  m. išvyko į [[Sicilija|Siciliją]] ([[Italija]]), tapė kalnų peizažus. [[1909]]  m. grįžo į Lietuvą. Apsistojo [[Anykščiai|Anykščiuose]], Šlavėnų dvare. Nuo [[1910]]  m. gyveno [[Zakopanė]]je ([[Galicija]]). [[1913]]  m. vėl grįžo į Lietuvą, apsistojo [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1917]]–[[1918]]  m. dėstė [[Voronežas|Voroneže]] ([[Rusija]]). [[1919]]  m. grįžo į Vilnių, dėstė [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vytauto Didžiojo gimnazijoje]] 1919  m. įsikūrė [[Kaunas|Kaune]], kur [[1920]]  m. su kitais menininkais įkūrė [[Lietuvių meno kūrėjų draugija|Lietuvių meno kūrėjų draugiją]] ([[1920]]–[[1922]]  m. draugijos pirmininkas). [[1923]]–[[1939]]  m. dėstė [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]]. [[1941]]  m. persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]] ir dėstė dailę [[VDA|Valstybiniame dailės institute]]. [[1944]]  m. nuo visiems Lietuvoje grėsusios '''sovietų nelaisvės''' pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], iš Misiūnų/Ilguvos dvaro sodybos rugpjūčio mėn. išvyko '''priverstinėn [[tremtis|tremtin]]''' sykiu su savo bičiulio (jau išvežto į nelaisvę SSSRTSRS [[1941-06-14]]) [[Stasys Šilingas|Stasio Šilingo]] šeima - – žentu Mykolu Vansausku su žmona Laima, vyriausia Šilingaite, ir jųjųjų dukra Rymante, bei su likusiomis be tėvų Daiva, Danguole, Saulene, Rusne, Vingra, Galinda Šilingaitėmis (apie savo motinos Emilijos ir sesutės Ramintos '''žūtį nelaisvėje''' Sibire jos tik po 12-os metų tesužinojusios); Vokietijoje A. Varnas apsigyvena Ravensburge. [[1949]]  m. persikelia gyventi į [[Čikaga|Čikagą]]. Buvo lietuvių dailininkų sąjungos garbės pirmininkas, [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių]] inžinierių ir architektų sąjungos garbės narys, Amerikos lietuvių bendruomenės Čikagos apygardos kultūros tarybos garbės pirmininkas, Amerikos lietuvių [[filatelija|filatelistų]] draugijos garbės narys. Vienas iš Čikagos [[Čiurlionis|Čiurlionio]] galerijos steigėjų. Yra palikęs savo pėdsakų ir numizmatikos srityje. A. Varnas [[1922]]–[[1923]]  m. buvo komandiruotas į [[Praha|Prahą]] vadovauti komisijai, prižiūrinčiai pinigų spausdinimą. Už [http://www.pinigai.lt/litu_banknotai/1922/#_100 banknotų projektus] ir pinigų spausdinimo priežiūrą Lietuvos banko generalinė taryba paskyrė dailininkui 15 000 litų atlyginimą. Nacionalinio [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] [http://www.muziejai.lt/kaunas/ciurlionio_muziejus.htm dailės muziejaus] numizmatikos skyriuje saugomas 5 litų banknoto eskizų projektų albumas, taip pat pirmųjų nuolatinių banknotų pavydžių albumas. O dabar trumpai, tačiau šiek tiek smulkiau apie Adomą Varną.

Dailininko pedagoginę veiklą galima suskirstyti į 4 laikotarpius: [[1917]]–[[1918]]  m. Voroneže, 1919–1920  m. Vilniuje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje, [[1924]]–[[1939]]  m. [[Kaunas|Kauno]] meno mokykloje, [[1941]]–[[1944]]  m. Valstybiniame dailės institute. Mažai kas žino, jog A. Varnas buvo ekspertas - – grafologas, atlikęs ''600 grafologinių ekspertizių''. Yra rašęs ir spaudoje: [[Vairas|„Vaire“]], „Lietuvoje“, „Švietimo darbe“, „Mūsų kalboje“, [[Židinys|„Židinyje“]] ir kt. Kai [[1933]]  m. [[sausio 15]] d. Lietuvoje buvo įsteigta [[fotografija|fotografų]] mėgėjų sąjunga, tarp steigėjų buvo ir A. Varnas. Mėgėjai 1933–1940  m. nemažai nuveikė įtvirtinant fotografiją kaip meną Lietuvoje. Visuomeninė A. Varno veikla gana plataus masto. 1920–1923  m. jis buvo Lietuvos meno kūrėjų draugijos pirmininkas, [[1932]]  m. Lietuvos dailininkų draugijos steigėjas, „Vilkolakio“ vadovybės narys. [[Amerika|Amerikoje]], kur gyveno nuo [[1946]]  m., A. Varnas buvo lietuvių dailininkų sąjungos garbės pirmininkas, Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos garbės narys, Amerikos Lietuvių bendruomenės [[Čikaga|Čikagos]] apygardos kultūros tarybos garbės pirmininkas. Taip pat jis  – vienas iš Čikagos Čiurlionio galerijos steigėjų. Paminėtinas ir A. Varno bendradarbiavimas žmonos darbo srityje. Jis visą gyvenimą didžiavosi žmonos pedagogine veikla ir jai padėjo. Apie '''Mariją Varnienę''', su kuria dailininkas išgyveno 60 metų, mūsų visuomenė nedaug težino gal todėl, kad abu jie kurį laiką mūsų oficialios valdžios laikyti pabėgėliais į [[tremtis|tremtį]], į Vakarus.

Adomas Varnas garsus ir savo „kryžių istorija“, kurią jis pats vadino „kryžių liga“. Tyrinėjant archyvinę medžiagą, ši istorija vis pasipildo naujais duomenimis, kurie mūsų visuomenei mažiau žinomi, nes antrąją savo gyvenimo pusę A. Varnas praleido [[JAV]], o archyvas atkeliavo į Lietuvą ne taip jau ir seniai  – [[1998]]  m. Savo atsiminimuose A. Varnas teigia, jog Lietuvoje buvo nufotografavęs 2300 [[Kryždirbystė|kryžių]]. (Kai kurios fotografijos yra dingusios, kitos  – muziejuose.) Kryžiais jis susidomėjo [[1905]]  m. studijuodamas [[Krokuva|Krokuvoje]], radęs [[Vandalinas Šukevičius|V. ŠukievičiausŠukevičiaus]] leidinį [[lenkai|lenkų]] kalba apie lietuviškus kryžius. A. Varnas teigė esąs lengvabūdis, mėgęs riziką, pavojus, tačiau jį į „kryžių ligą“ pastūmėjo suvokimas, jog laikas daug puikių dalykų naikina, o be praeities žinojimo asmenybė daug praranda. Lietuvoje A. Varnas gyveno tokiu laiku, kai buvo gyvi tautos atgimimo ir išsivadavimo idealai. Ilgokai gyvendamas JAV, A. Varnas ir toliau tuo tikėjo.

[[1920]]  m. su [[Stasys Šilingas|Stasiu Šilingu]] ir kitais [[literatūra|literatūros]], [[teatras|teatro]], [[dailė]]s ir [[muzika|muzikos]] darbuotojais [[Kaunas|Kaune]], organizuoja '''[[Lietuvių meno kūrėjų draugija|Lietuvių Meno Kūrėjų Draugiją]]''', kuriai vėliau pirmininkauja. Tai dar [[karas|karo]] metu puoselėta mintis sujungti [[kultūra|kultūros]] darbuotojus į bendrą darbo barą. Šios draugijos pastangomis gimsta: teatras, opera, Čiurlionies galerija, muzikos mokykla, meno mokykla.

Sukūrė apie 1280 aliejinės [[Tapyba|tapybos]] darbų, iš jų 170 [[Portretas|portretų]], 1090 peizažų, apie 470 [[Grafika|grafikos]] darbų. Kūrė dekoracijas [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operai „Birutė“, dalyvavo kortų konkurse (laimėjo I premiją), sukūrė [[pašto ženklas|pašto ženklų]], [[litas|litų]] banknotų projektų. '''Adomas Varnas''' buvo ekspertas - – grafologas, atliko apie 600 [[grafologija|grafologinių]] ekspertizių. Vienas iš fotografų mėgėjų sąjungos Lietuvoje steigėjų (įsteigta [[1933]]  m. [[sausio 15]] d.). Nufotografavo daug [[kryžius|kryžių]], kurių fotografijas panaudojo savo iniciatyva išleistame dviejų dalių albume „Lietuvos kryžiai“. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomos 2278 mažo formato fotografijos, 260 padidintų (50×70 cm) bei priklijuotų ant kartono fotografijų ir 1717 [[negatyvas|negatyvų]] ant stiklo bei plėvelės, kuriuos muziejus įsigijo 1926  m. ir 1982  m.

[[1908]] metais, Antroje lietuvių dailininkų meno parodoje [[Vilnius|Vilniuje]], Adomas Varnas pasirodė su savo pirmaisiais kūriniais ir nuo to laiko greta mūsų meno pirmūnų: [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]], K. Šklėriaus, [[Petras Kalpokas|P. Kalpoko]] ryškiai ir produktyviai pajungia savo kūrybinį genijų [[lietuviai|lietuvių]] jaunutės tapybos ugdymui. Po suruoštų individualių parodų ([[1906]]–[[1911]]  m.), Adomas Varnas nusipelnė savarankiško tapytojo  – [[portretas|portretisto]], grindusio portretuojamą asmenį giliu [[psichologija|psichologiniu]] tikrumu, neabejotinai valdžiusio įgytą akademinį išsilavinimą bei technines priemones su šiek tiek juntamu vakariečių mokyklų romantiniu atspalviu, vardą. '''Jo kūriniai''': '''''„Dailininkas ir gamtininkas“, „Pesimistas“, „[[Baltrušaitis]]“, „[[Jonas Biliūnas|Biliūnas]]“''''' ir visa eilė kitų portretų liudija dailininko visišką subrendimą piešime ir spalvų derinime. Tuomet jau pastebėta išryškėjusi tapytojo individualybė, pagrįsta logišku samprotavimu, su gausia kūrybine intuicija. Aiškus konstrukcijos supratimas, remiantis sintetiniu principu, formų pajautimas, dekoratyvinių plėmų nuosaikus reguliavimas, skoningas kontrastų panaudojimas ryškiu siūlu tęsiasi per visus A. Varno kūrybos laikotarpius. Adomas Varnas tapė portretus, nenuslysdamas į pigų išviršinį blizgesį ar banalų [[realizmas|realizmą]], kas buvo ypač pavojinga pačiam tapytojui, gyvenant neturtingose sąlygose. Adomo Varno paveikslas '''„Bangose“''' iš [[1912]] metų prabyla į žiūrovą labai jau svaria ir ryžtinga kalba. Ši dviejų galvų kompozicija plačia prasme simboliškai vaizduoja nelygią, tačiau prasmingą žmogaus gyvenimo kelionę, idealisto kelionę, apgaubtą audrų ir pavojų. Tai amžinos draugystės kilnus prisipažinimas, giliai širdimi pajaustas, energingu teptuko brūkiu tiksliai išpieštas, niūriuose spalvų tonuose ir pustoniuose išlaikytas ir užbaigtas paveikslas, liudijąs sekančioms kartoms lietuvio gerą skonį ir idealizmą. Tai spalvomis ir energingu rankos mostu išreikšta drobėje autobiografijos iškarpa. Dar prieš [[1914]]–[[1918]] metų [[karas|karą]] Adomui Varnui buvo leista sugrįžti į Lietuvą, kur buvo beįsijungiąs į savo krašto jau įsibėgėjusį kultūrinį judėjimą. Tačiau karo liepsna išsiplėtė ir, persimetusi į mūsų žemę, aktyvius kultūrininkus, o drauge ir A. Varną, vėl išblaškė. [[Odesa|Odesoje]] A. Varnui buvo pavesta organizuoti šelpimą nuo karo nukentėjusiems pabėgėliams. Iš po dailininko teptuko taip pat iškila: '''''„[[Pranas Mašiotas|Mašioto]]“, „[[Jonas Jablonskis|Jablonskio]]“, „Yčo“''''', o ypač monumentalus '''''„[[Jonas Basanavičius|Basanavičiaus]]“ ir „Žilinsko“''''' portretai. Šiuose paveiksluose irgi juntamas tapytojo nuoširdus darbas, taiklus gamtos pastabumas, pasigėrėtinas piešinio valdymas. [[1927]] metais Kaune minėjo 20 metų kūrybinio darbo jubiliejų ir suruošė sukaktuvinę savo darbų parodą. [[1937]] metais - – 30 metų darbo sukaktis, kurios proga suruošė apžvalgines parodas Kaune ir gimtajame miestelyje [[Joniškis|Joniškyje]]. Iš bažnytinių A. Varno paveikslų verta paminėti [[Joniškio bažnyčia]]i [[1937]]  m. darytą Angelo Sargo altoriui prasmingą kompozicija, kuri įnešė jaukumo nors į vieną bažnyčios kampelį, nes pats bažnyčios vidus po restauracijos vietos vidurinės mokyklos piešimo mokytojo buvo skandalingai sudirbtas.

Žymiai ryškiau pasireiškė A. Varnas gausiomis [[pašto ženklas|pašto ženklų]] serijomis: Istorinių įvykių, Pirmojo [[Steigiamasis Seimas|Steigiamo Seimo]], Didžiųjų Lietuvos [[kunigaikščiai|Kunigaikščių]], bei pavieniais  – vaizduojančiais jaunos valstybės aktualijas. Reikšmingiausius A. Varno grafinius darbus reikia skaityti: 33 mūsų politikos veikėjų [[šaržas|šaržus]] (originalai buvo pavesti [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] muziejaus globai). Karikatūras aktualiomis temomis, tilpusias [[satyra|satyriniuose]] žurnaluose ir [[litografija|litografinius portretus]], literatūros ir meno asmenybių. Litografiniai portretai: [[Motiejus Valančius|Valančiaus]], [[Simonas Daukantas|Daukanto]], [[Žemaitė]]s, [[Jonas Basanavičius|Basanavičiaus]], [[Maironis|Maironio]], [[Vincas Kudirka|Kudirkos]], [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Čiurlionio]] ir kitų, kuriuos pats dailininkas labai kruopščiai ant litografinio akmens paruošė [[Praha|Prahoje]] spaudai, yra taip pat didžiai reikšmingi, ypač besimokančiam jaunimui jie ne tik priminė lietuvių žymių asmenybių vardus, bet buvo taip pat labai gerų piešinių pavyzdžiai, kuriuose atsispindėjo dailininko nuoširdus atsidavimas savam pašaukimui ir didelis sugebėjimas išryškinti piešinyje pačius esmingiausius galvos ir veido bruožus, išskiriant nereikalingas detales. Todėl pažymėtina ir švietimo vadovybė, kuri rėmė dailininko sumanymą, turėti mokyklose ir viešose susirinkimų salėse skoningus, pieštus žymių tautos asmenybių portretus. Dar prie grafinių darbų yra priskirtini eskizai, daryti spalvotu pieštuku [[1932]] metais [[Ženeva|Ženevoje]], ministeriui Zauniui ginant [[Klaipėda|Klaipėdos]] krašto bylą. Tai arti 200 grakščių piešinių įvairių valstybių diplomatų, iš kurių A. Varnas norėjo vėl sudaryti politinių paveikslų seriją, tačiau dėl įvairių priežasčių to įgyvendinti negalėjo.

Adomas Varnas sukūrė Lietuvos banko [[1922]]  m. [[lapkričio 16]] d. laidos Lietuvos pinigų projektus: 1 centas, 2 centai, 5 centai, 10 centų, 20 centų, 50 centų, 1 litas, 2 litu, 5 litai, 10 litų, 50 litų, 100 litų. Banknotai buvo spausdinami [[Praha|Prahoje]], A. Hasės spaustuvėje.