Petras Šalčius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
n
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2:
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas= culture
| paveikslėlis = ŠalčiusPetras.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1893|1|25|}}
| gimimo vieta = {{flagicon|Rusija|1858}} [[Čiudiškiai]], [[Prienų valsčius]], [[Rusijos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|1958|4|22|1893|1|25|}}
| mirties vieta = {{flagicon|Lietuva|SSR}} [[Kaunas]]
| sutuoktinis =
| tėvai =
Eilutė 18:
| apdovanojimai =
| parašas =
| vikiteka= Category:Petras Šalčius
}}
'''Petras Šalčius''' ([[1893]]  m. [[sausio 25]] d. [[Čiudiškiai|Čiudiškiuose]], [[Prienų valsčius]], [[Rusijos imperija]] – [[1958]]  m. [[balandžio 22]] d. [[Kaunas|Kaune]], palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e)  – Lietuvos ekonomistas, [[kooperacija|kooperacijos]] teoretikas ir praktikas, profesorius, spaudos bendradarbis.
 
== Biografija ==
Baigęs[[1913 m.]] baigė [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnaziją]], [[1918 m.]] baigęs [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]] ir Aukštuosius kooperacijos kursus prie Šaniavskio liaudies universiteto. grįžo1916 įm. [[Lietuva|Lietuvą]]dirbo irprof. pasišventėProkopovičiaus kooperacijosir idėjos įgyvendinimuiF. ApsigyvenoTotomianco Kauneseminaruose.<ref>Lietuvos [[1919]] malbumas. PrekybosJanina ir pramonės ministerijoje įsteigė Kooperacijos departamentąMarkevičaitė, kūrėLiudas kooperatyvus bei kooperacijos sąjungasGira, rengėAdomas metodiką.Kliučinskis Jo parengtasKaunas „Kooperacijos/ bendroviųOtto irElsner, jų sąjungų įstatymas“Berlin, priimtas [[1919]]1921 m., veikėp. iki [[1940]] m401.</ref>
 
[[1918 m.]] grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]] ir pasišventė kooperacijos idėjos įgyvendinimui. Apsigyveno Kaune. [[1919]] m. Prekybos ir pramonės ministerijoje įsteigė Kooperacijos departamentą, kūrė kooperatyvus bei kooperacijos sąjungas, rengė metodiką. Jo parengtas „Kooperacijos bendrovių ir jų sąjungų įstatymas“, priimtas [[1919]] m., veikė iki [[1940]] m.
Spaudoje pradėjo bendradarbiauti [[1910]] m. [[1919]]–[[1940]] m. redagavo kooperatininkų žurnalą [[Talka (žurnalas)|„Talka“]]. Rašė į leidinius [[Lietuvių balsas (Rusija)|„Lietuvių balsas“]], „[[Lietuvos ūkininkas]]“, [[Viltis (laikraštis)|„Viltis“]], „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Bendras darbas]]“, [[Darbo balsas (Kaunas)|„Darbo balsas“]], „[[Naujoji sodyba]]“, [[Santara (laikraštis)|„Santara“]], „[[Tautos ūkis]]“, [[Verslas (laikraštis)|„Verslas“]], [[Vilniaus aidas (dienraštis)|„Vilniaus aidas“]] ir kt. [[1939]] m. priimtas į [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungą]]. {{šaltinis|{{ŽE|483}}}}
 
Spaudoje pradėjo bendradarbiauti [[1910]]  m. [[1919]]–[[1940]]  m. redagavo kooperatininkų žurnalą [[Talka (žurnalas)|„Talka“]]. Rašė į leidinius [[Lietuvių balsas (Rusija)|„Lietuvių balsas“]], „[[Lietuvos ūkininkas]]“, [[Viltis (laikraštis)|„Viltis“]], „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Bendras darbas]]“, [[Darbo balsas (Kaunas)|„Darbo balsas“]], „[[Naujoji sodyba]]“, [[Santara (laikraštis)|„Santara“]], „[[Tautos ūkis]]“, [[Verslas (laikraštis)|„Verslas“]], [[Vilniaus aidas (dienraštis)|„Vilniaus aidas“]] ir kt. [[1939]]  m. priimtas į [[Lietuvos žurnalistų sąjunga|Lietuvos žurnalistų sąjungą]]. {{šaltinis|{{ŽE|483}}}}
1919–[[1925]] m. [[Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga|Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos]] valdybos pirmininkas, [[Lietuvos kooperatyvų taryba|Lietuvos kooperatyvų tarybos]], Lietuvos kooperatininkų draugijos steigėjas ir ilgametis pirmininkas, [[Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija|Prekybos, pramonės ir amatų rūmų]] narys, Kooperacijos banko valdybos narys, Lietuvių-švedų draugijos pirmininkas. [[1931]] m. tapo Tarptautinio kooperacijos instituto nariu.
 
1919–[[1925]]  m. [[Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga|Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos]] valdybos pirmininkas, [[Lietuvos kooperatyvų taryba|Lietuvos kooperatyvų tarybos]], Lietuvos kooperatininkų draugijos steigėjas ir ilgametis pirmininkas, [[Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija|Prekybos, pramonės ir amatų rūmų]] narys, Kooperacijos banko valdybos narys, Lietuvių-švedų draugijos pirmininkas. [[1931]]  m. tapo Tarptautinio kooperacijos instituto nariu.
Nuo [[1922]] m. buvo [[Vytauto Didžiojo universitetas|LU]] Teisių fakulteto Ekonomikos katedros docentas, nuo [[1935]] m. – profesorius. 1939 m. jam suteiktas mokslinis daktaro laipsnis. 1940 m. tapo [[VDU|Kauno universiteto]] prorektoriumi, [[1942]] m. – [[Lietuvos mokslų akademija|LMA]] akademiku. Jis paskelbė apie 600 originalių ir verstų publikaciujų, apie 20 liko nespausdinta. Jo kūrybinis palikimas saugomas [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] ir [[KAVB|Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje]], bei LMA centriniame archyve.
 
Nuo [[1922]]  m. buvo [[Vytauto Didžiojo universitetas|LU]] Teisių fakulteto Ekonomikos katedros docentas, nuo [[1935]]  m.  – profesorius. [[1939  m.]] jam suteiktas mokslinis daktaro laipsnis. 1940  m. tapo [[VDU|Kauno universiteto]] prorektoriumi, [[1942]]  m.  – [[Lietuvos mokslų akademija|LMA]] akademiku. Jis paskelbėPaskelbė apie 600 originalių ir verstų publikaciujų, apie 20 liko nespausdinta. Jo kūrybinis palikimas saugomas [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] ir [[KAVB|Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje]], bei LMA centriniame archyve.
Nuo 1940 m. dirbo [[Vilnius|Vilniuje]]. Iki vokiečių okupacijos pabaigos ėjo Lietuvos teisės ir ūkio istorijos instituto direktoriaus pareigas. [[1946]] m. išrinktas [[Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas|Ekonomikos instituto]] vyr. moksliniu bendradarbiu. [[1945]]–[[1950]] m. dirbo [[VDU|Kauno valstybiniame universitete]], o vėliau buvo apkaltintas ir atleistas iš darbo, nes kritikavo kolūkinę santvarką.
 
Nuo 1940  m. dirbo [[Vilnius|Vilniuje]]. Iki vokiečių okupacijos pabaigos ėjo Lietuvos teisės ir ūkio istorijos instituto direktoriaus pareigas. [[1946]]  m. išrinktas [[Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas|Ekonomikos instituto]] vyr. moksliniu bendradarbiu. [[1945]]–[[1950]]  m. dirbo [[VDU|Kauno valstybiniame universitete]], o vėliau buvo apkaltintas ir atleistas iš darbo, nes kritikavo kolūkinę santvarką.
 
== Bibliografija ==
* ''Kooperacija'', [[1931]]  m.
* ''Ekonomika'', 2d., [[1931]]-[[1932]]  m.
* ''Ekonomikos pagrindai'', [[1933]]  m.
* ''Žemės ūkio organizacijos Lietuvoje iki [[1915]]  m.'', [[1937]]  m.
 
== Atminimo įamžinimas ==
* [[1993]]  m. Šalčių sodyboje Čiudiškiuose ([[Prienų r.rajonas]]) [[Matas Šalčius|Mato Šalčiaus]] ir jo brolio ekonomikos mokslų daktaro Petro garbei atidengta memorialinė lenta. Prienų kraštotyros muziejuje veikia mokslininko prof. dr. Petro Šalčiaus ekspozicija.
* [[1994]]  m. [[spalio 28]] d. Kauno centre ant namo (V. Putvinskio g. 12) iškilmingai atidengta memorialinė lenta: „Čia 1922–1958  m. gyveno žymiausias Lietuvos kooperacijos teoretikas ir praktikas, ūkio istorijos tyrinėtojas, ekonomikos mokslų daktaras profesorius akademikas Petras Šalčius ir rašytoja [[Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė]]“.
* [[2006]]  m. viena [[Romainys|Romainių]] gatvė pavadinta brolių M. ir P. Šalčių vardu. <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0AL%C8IUS%20PETRAS</ref>
 
== Šaltiniai ==