Jurgis Savickis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 2:
| fonas = culture
| vardas = Jurgis Savickis
| paveikslėlis = JSavickisSavickisJurgis.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = J. Savickis Norvegijoje
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1890|5|4}}
| gimimo vieta = {{flagicon|Rusija|1858}} [[Pagausantys|Pagausančio dvaras]], [[Ariogalos valsčius]], [[Rusijos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|1952|12|22|1890|5|4}}
| mirties vieta = {{flagicon|Prancūzija}} [[Rokabrunas]], [[Hero (departamentas)|Ero deprtamentas]], [[Langedokas-Rusijonas]], [[Prancūzija]]
| mirties vieta = Ermitagas
| tautybė =
| sutuoktinis =
Eilutė 14:
| motina =
| vaikai =
| veikla = lietuvių diplomatas ir [[modernizmas|modernistinės]] krypties, rašytojas.
<!-- Veikla -->
| veikla = lietuvių diplomatas ir [[modernizmas|modernistinės]] krypties rašytojas.
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka= Category:Jurgis Savickis
}}
[[Vaizdas:JSavickis.jpg|thumb|Jurgis Savickis Norvegijoje]]
'''Jurgis Savickis''' ([[1890]]  m. [[gegužės 4]] d. [[Pagausantys|Pagausančio dvaras]], [[Ariogalos valsčius]], [[Rusijos imperija]] – [[1952]]  m. [[gruodžio 22]] d. [[Rokabrunas]], [[Hero (departamentas)|Ero deprtamentas]], [[Langedokas-Rusijonas]], [[Prancūzija]]) – lietuvių diplomatas ir [[modernizmas|modernistinės]] krypties rašytojas.
 
== Biografija ==
Jurgis Savickis gimė Pagausančio dvare ([[Juodaičių seniūnija]]), netoli [[Ariogala|Ariogalos]], dabartiniame [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]]. Nors šeima nebuvo [[bajorai (luomas)|bajoriška]], tačiau gyveno gana pasiturinčiai ir save laikė aukštesnio luomo žmonėm. Gimnaziją lankė [[Maskva|Maskvoje]], kur gyveno pas dėdę. [[1911]]  m. įstojo į aukštesniuosius žemės ūkio kursus [[Petrogradas|Petrograde]], bet po kelių mėnesių grįžo į [[Maskva|Maskvą]] studijuoti dailės, taip pat pratęsė dailės mokslus [[Krokuva|Krokuvoje]].
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], įsitraukė į lietuvių pabėgėlių globos organizacijų veiklą ir [[1915]]  m. buvo išsiųstas į [[Danija|Daniją]] rūpintis lietuvių belaisviais, atsidūrusiais vokiečių užnugaryje.
Jurgis Savickis gimė Pagausančio dvare ([[Juodaičių seniūnija]]), netoli [[Ariogala|Ariogalos]], dabartiniame [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]]. Nors šeima nebuvo [[bajorai (luomas)|bajoriška]], tačiau gyveno gana pasiturinčiai ir save laikė aukštesnio luomo žmonėm. Gimnaziją lankė [[Maskva|Maskvoje]], kur gyveno pas dėdę. [[1911]] m. įstojo į aukštesniuosius žemės ūkio kursus [[Petrogradas|Petrograde]], bet po kelių mėnesių grįžo į [[Maskva|Maskvą]] studijuoti dailės, taip pat pratęsė dailės mokslus [[Krokuva|Krokuvoje]].
 
Kadangi mokėjo [[lenkų kalba|lenkų]], [[rusų kalba|rusų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[danų kalba|danų]], ir [[švedų kalba|švedų]] kalbas bei buvo visapusiškai išsilavinęs, po karo tapo besikuriančios [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės diplomatu [[Skandinavija|Skandinavijos]] šalyse. Nuo [[1919]]  m. buvo oficialus Lietuvos atstovas [[Danija|Danijoje]], nuo [[1922]]  m.  – [[Norvegija|Norvegijoje]]. Panaikinus atstovybę [[Kopenhaga|Kopenhagoje]], dirbo [[Suomija|Suomijoje]] iki [[1927]]  m.
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], įsitraukė į lietuvių pabėgėlių globos organizacijų veiklą ir [[1915]] m. buvo išsiųstas į [[Danija|Daniją]] rūpintis lietuvių belaisviais, atsidūrusiais vokiečių užnugaryje.
 
[[1927]]–[[1929]]  m. tarnavo [[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų ministerijoje]] [[Kaunas|Kaune]], tuo pačiu metu vadovavo [[Valstybės teatras|Valstybės teatrui]]. [[1930]]–[[1937]]  m. vėl paskiriamas į diplomatinę tarnybą [[Skandinavija|Skandinavijoje]]. 1937  m. perkeltas dirbti į [[Ryga|Rygą]]. [[1938]] metaism. tapo Lietuvos atstovu [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] [[Ženeva|Ženevoje]].
Kadangi mokėjo [[lenkų kalba|lenkų]], [[rusų kalba|rusų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[danų kalba|danų]], ir [[švedų kalba|švedų]] kalbas bei buvo visapusiškai išsilavinęs, po karo tapo besikuriančios [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės diplomatu [[Skandinavija|Skandinavijos]] šalyse. Nuo [[1919]] m. buvo oficialus Lietuvos atstovas [[Danija|Danijoje]], nuo [[1922]] m. – [[Norvegija|Norvegijoje]]. Panaikinus atstovybę [[Kopenhaga|Kopenhagoje]], dirbo [[Suomija|Suomijoje]] iki [[1927]] m.
 
Nuo [[1940]]  m. iki mirties [[1952]]  m. gyveno Pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], Roquebrune vietovėje prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]], kur turėjo vilą, pavadintą „Ariogala“. Mirė nuo insulto, [[Mentonas|Mentono]] klinikose, palaidotas Roquebruno kapinėse.
[[1927]]–[[1929]] m. tarnavo [[Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija|Užsienio reikalų ministerijoje]] [[Kaunas|Kaune]], tuo pačiu metu vadovavo [[Valstybės teatras|Valstybės teatrui]]. [[1930]]–[[1937]] m. vėl paskiriamas į diplomatinę tarnybą [[Skandinavija|Skandinavijoje]]. 1937 m. perkeltas dirbti į [[Ryga|Rygą]]. [[1938]] metais tapo Lietuvos atstovu [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] [[Ženeva|Ženevoje]].
 
Nuo [[1940]] m. iki mirties [[1952]] m. gyveno Pietų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], Roquebrune vietovėje prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]], kur turėjo vilą, pavadintą „Ariogala“. Mirė nuo insulto, [[Mentonas|Mentono]] klinikose, palaidotas Roquebruno kapinėse.
 
== Kūryba ==
 
[[1910]]  m. parašė savo pirmąjį kūrinį - – [[Feljetonas|feljetoną]] „Dienos kančios“, kurį išspausdino laikraštyje [[Lietuvos žinios|„Lietuvos žinios“]]. Pasirašė Jurgio Rimošiaus slapyvardžiu (juo pasirinko senelės, tėvo motinos, mergautinę pavardę, didžiavosi iš jos paveldėta bajoriška kilme).
 
J. Savickis laikomas [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] intelektualinės tradicijos atstovu bei priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos ([[Vincas Mykolaitis-Putinas]], [[Kazys Binkis]], [[Balys Sruoga]] ir kt.).
eilutė 53 ⟶ 49:
== Bibliografija ==
 
* Lysskaer (Aušra; straipsnių rinkinys).  – [[Kopenhaga]], 1919 ([[danų kalba]]).
* En rejse gennem Litauen (kelionė per Lietuvą; apybraiža).  – [[Kopenhaga]], E. Jespersens forl., 1919.  – 80 p. ([[danų kalba]])
* Šventadienio sonetai (novelės).  – [[Berlynas]], 1922.  – 144 p.
* Ties aukštu sostu (novelės).  – [[Kaunas]], 1928.  – 237 p.
* Atostogos (kelionės įspūdžiai) / Jurgis Rimošius.  – [[Kaunas]], 1928.  – 146 p.
* Truputis Afrikos (kelionės įspūdžiai) / Jurgis Rimošius.  – [[Malmė]], Lundgrens Söners Boktryckeri, 1934.  – 60 p.
* Kelionės (2 tomai) / Jurgis Rimošius.  – [[Kaunas]], 1938.
* Raudoni batukai (novelės).  – [[Niujorkas]], Gabija, [[1951]].  – 134 p.
* Šventoji Lietuva (romanas).  – [[Memingenas]], Tremtis, 1952.  – 248 p.
* Žemė dega (karo metų dienoraštis, 2 dalys)  – [[Čikaga]], Terra, [[1956]].
* Novelės.  – [[Vilnius]], Vaga, 1967.  – 299 p.
* Ad astra (novelė).  – [[Čikaga]], 1970.  – 16 p.  – (Mažoji biblioteka).
* Raštai: šeši tomai.  – [[Vilnius]], Vaga, [[1990]]:
** T.1: novelės. - – 1990. - – 510 p.
** T.2: apysaka, novelės. - – [[1991]]. - – 262 p.
** T.3: kelionių apybraižos. - – [[1995]]. - – 475 p.
** T.4: dienoraštis. - – 1995. - – 542 p.
** T.5: Laiškai. - – [[1998]]. - – 748 p.
* Vasaros kaitros (novelės).  – [[Vilnius]], Baltos lankos, 1997.  – 254 p.  – (Skaitinių serija; 22).
 
== Nuorodos ==