Šiaurė (departamentas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ko:노르 주
S Nukreipta iš NSKantonas“ į „Prancūzijos kantonai“ (naudojant popups) vikifikuota
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Blason59.PNG|150px|right|thumb|Šiaurės herbas]]
 
'''Šiaurė (59)''' ({{fr|Le Nord}})  – [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Prancūzijos departamentai|departamentas]] šalies šiaurėje, [[Šiaurė-Pa de Kalė|Šiaurės-Pa de Kalė]] [[regionas|regione]]. Administracinis centras  – [[Lilis]] (''Lille''). Generalinės tarybos pirmininkas [[Bernaras Derosjė]] (''Bernard Derosier'').
 
Departamente 6 [[apskritis|apskritys]], 79 [[kantonasPrancūzijos kantonai|kantonai]], 51 municipalinis susivienijimas ir 652 [[komuna|komunos]]. Plotas  – 5 743  km². [[1999]]  m.  – 2 577 000 gyventojai, 449 gyv./km² .
 
== Istorija ==
Įsteigtas pagal [[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Didžiosios Prancūzijos revoliucijos]] [[1789]]  m. [[gruodžio 22]] d. įstatymą nuo [[1790]]  m. [[kovo 4]] d. kartu su kitais 82 departamentais. Herbo pagrindu tap [[Flandrija|Flandrijos]] herbas.
 
== Geografija ==
Eilutė 13:
Šiaurės departamentas ribojais su [[Pa de Kalė (regionas)|Pa de Kalės]], [[Esnas|Esno]], [[Soma (departamentas)|Somos]] departamentais, [[Belgija]] ir [[Šiaurės jūra]].
 
Departamento teritoriją kerta kanalas Diunkerkas  – Esko ir Deulio (La Deûle) kanalas, naudojami laivybai. Didžiausia upė  – [[Izeras (upė)|Izeras]].
 
=== Pagrindiniai miestai ===
 
* Lilis (''Lille'')  – 178 657 gyventojai (1999  m.)
* [[Avesnas]] (''Avesnes - – sur-Helpe'')  – 5 003 gyventojai
* [[Kambrė]] (''Cambrai'')  – 33 716 gyventojų
* [[Duė]] (''Douai'')  – 42 796 gyventojai
* [[Diunkerkas]] (''Dunkerque'')  – 70 850 gyventojų
* [[Valansjenas]] (''Valenciennes'')  – 40 198 gyventojai
 
=== Klimatas ===
Eilutė 32:
[[Žemės ūkis]] pirmaujantis visoje Prancūzijoje pagal gamybos apimtis [[gyvulininkystė]]je ir [[daržininkystė]]je.
 
Lilis nuo seno garsėjo [[medvilnė]]s, [[linas|lino]], [[vilna|vilnos]] apdirbimo pramone, [[tekstilė]]s įmonėmis. Tačiau po [[1970]]  m. [[ekonomikos krizė]]s daugelis šių įmonių perkeliama į pigesnės darbo jėgos užsienio šalis.
 
Pagrindinė pramonės ekonomikos šaka ilgą laiką buvo [[akmens anglis]], jos gavyba ir perdirbimas. Šiaurės-Pa de Kalė baseinas pramoniniu būdu pradėtas eksploatuoti [[1841]]  m. [[1875]]  m. atvertas ir pietinis baseinas. [[1880]]  m. išgauta 7,8 mln. tonų anglies, [[1913]]  m. gavyba pasiekė 27,4 mln.t, [[1925]]  m.  – 28,5 mln.t. Tais metais dauguma iš 75 000 šachtininkų jau buvo [[lenkai]], kurie pamažu integravosi į regioną. [[1930]]  m. pasiektas absoliutus rekordas  – 35 mln.t.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] šachtos nacionalizuotos, gamyba vėl išaugo. Tačiau nuo 1960  m. anglių panaudojimas [[energetika|energetikoje]] ir [[geležinkelis|geležinkeliuose]] sumažėjo, todėl pradėtos uždarinėti ir šachtos.
 
Vis dar plėtojama [[metalurgija]], [[geležinkelis|geležinkelio]] lokomotyvų ir vagonų gamyba greitajam traukiniui [[TGV]]. Yra sunkiosios ir lengvosios [[chemija|chemijos]] gamybos įmonių.
Eilutė 46:
== Politika ==
 
Departamentą [[Prancūzijos senatas|Prancūzijos senate]] atstovauja 11 senatorių, Atstovų rūmuose  – 24 deputatai. Generalinę tarybą sudaro 79 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.
 
=== Apskritys ===
Eilutė 68:
== Prefektai ==
 
* [[2002]]  m.  – Jean-Pierre Richer
 
== Nuorodos ==