Lyda: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atšauktas naudotojo 178.120.89.202 (Aptarimas) darytas keitimas 3358251 |
|||
Eilutė 19:
}}
'''Lyda''' ({{be|Ліда}}, {{ru|Лида}}) – [[miestas]] šiaurės vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], apie 112
Geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, lengvoji, chemijos pramonė. Mieste yra XIV a. bažnyčios liekanos, kraštotyros muziejus. 97 000 == Istorija ==
Manoma, miestas pradėjo kurtis [[1180]] m. Nuo [[XIII a.]] vidurio iki [[1795]] m. priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. [[1323]]–[[1328]] m. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Gediminas]] pastatydino mūrinę pilį. Ją ir Lydos apylinkes [[1392]] m. ir [[1394]] m. puldinėjo [[kryžiuočiai]] ir
[[XVII a.]] antroje pusėje prasidėjo Lydos ekonominis nuosmukis. Per [[1700]]–[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] Lyda [[1702]] m., [[1706]] m., [[1708]] m. buvo užimta [[Švedijos kariuomenė]]s. Miestas ekonomiškai atsigavo tik [[XVIII a.]] viduryje. [[1795]] m. Lydą užėmė [[Rusijos imperija]], nuo [[1795]] m. [[Slanimo gubernija|Slanimo]], nuo [[1797]] m. [[Lietuvos gubernija|Lietuvos]], nuo [[1801]] m. [[Gardino gubernija|Gardino gubernijų]] apskrities centras. [[1826]] m. ir [[1843]] m. Lyda nukentėjo nuo gaisro. Nuo [[1842]] m. – [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] apskrities miestas.
[[1862]] m. nutiestas [[geležinkelis]] į Vilnių, [[1884]] m. geležinkelio linija
1918–[[1919]] m. Lyda priklausė [[Lietuva]]i, jai šį miestą [[1920]] m. [[liepos 12]] d. [[Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartis|taikos sutartimi]] pripažino ir [[Sovietų Rusija]]. [[1921]]–[[1939]] m. miestą valdė [[Lenkija]]. [[1928]] m. Lydoje lenkai bandė suformuoti [[Plečkaitininkai|J. Plečkaičio legioną]] Lietuvos Respublikos valdžiai nuversti; į jį užsirašė 76 lietuviai. Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] [[1939]] m. rugsėjo mėn. miestą užėmė [[Raudonoji armija]], jis priskirtas Baltarusijai. [[1941]]–[[1944]] m. buvo užėmusi [[Vermachtas|Vokietijos kariuomenė]]. Po Antrojo pasaulinio karo miestas plėtojamas pagal [[1955]], [[1963]] ir [[1974]] [[Vaizdas:Giedymin Castle in Lida.jpg|thumb|200px|Gedimino pilis Lydoje. Nežinomo dailininko paveikslas
[[Vaizdas:Napoleon Orda, Lida nad rzeką Lidzieją.jpg|thumb|200px|[[Napoleonas Orda]]. Lydos miestas prie Lydos upės]]
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-2007-0166, Polen, Markt in Lida.jpg|thumb|200px|Miestelio turgus 1916 m.]]
[[Vaizdas:Lida1.JPG|thumb|200px|Šiuolaikinis vaizdas.
[[Vaizdas:Belarus-Minsk-Agriculture Expo-Lida 1300-1.jpg|thumb|200px|Miesto įmonės Lidaahraprammaų produkcija
== Architektūra ==
eilutė 45 ⟶ 49:
* [[FK Lìda]] (futbolas)
==
Lyda priklauso lietuvių etninėms žemėms. [[Petras Gaučas]], [[Ježis Ochmanskis]] [[XII a.]] lietuvių kalbos ribą vedė už [[Zietela|Zietelos]], 50 km į pietus nuo Lydos. Čia buvo vienas suslavintų (nuo [[Naugardukas|Naugarduko]] ir Gardino pusės) lietuvių kalbos ploto kyšulių. [[XVI a.]] – [[XVIII a.]] Lydos apylinkių dvarų inventoriuose bei karališkųjų miškų ordinacijose minimi daugiausia lietuviški vietovardžiai ir lietuviškos valstiečių pavardės. [[XIX a.]] pradžioje dauguma Lydos ir jos apylinkių gyventojų t.p. dar kalbėjo lietuviškai.
* Lydos krašto lietuviai 2 t. - Kaunas, 2002.▼
* Pamjat. Lidskij rajon. - Minsk, 2004. ▼
Nuo [[XIX a.]] antrosios pusės Lyda ir jos apylinkės tarp [[Bielyčia|Bielyčios]] ir [[Kruopa|Kruopos]] per bažnyčias ir mokyklas pamažu gudėjo ir lenkėjo. [[Dvarykščiai|Dvarykščių]], Kruopos, [[Voveriai|Voverių]] apylinkėse daugelis kaimų pavadinimų – lietuviški. [[1862]] m. N. Lebedkinas Lydos apylinkėse užrašė 62,2% lietuvių katalikų, 18,9% lietuvių stačiatikių, 22,6% baltarusių ir 7,2% lenkų.
[[1921]]–[[1939]] m. Lydos apylinkėse veikė lietuviškos mokyklos (daugiausia [[Žirmūnų valsčius|Žirmūnų]], [[Rodūnios valsčius|Rodūnios]], [[Eišiškių valsčius|Eišiškių]] ir [[Benekainių valsčius|Benekainių valsčiuose]]). [[1940]] m. buvo įsteigti lietuvių komitetai Lydoje, Rodūnioje, [[Jurotiškės]]e ir kitose gyvenvietėse. Buvo įkurta lietuviškų mokyklų. [[1942]] m. įkurtas Lydos lietuvių komitetas (pirmininkas V. Vilčinskas).
Nuo [[1995]] m. Lydoje atkurta ir veikia lietuvių bendruomenė (pirmininkė M. Stakutytė-Mitulevič), kuri [[1998]] m. suorganizavo lietuvių sekmadieninę mokyklą, rengia koncertus, minėjimus. Pamaldas lietuvių kalba Lydoje laiko kunigas P. Kuklys. <ref>{{VLE|XIII|120|[[Kazimieras Garšva]]|Lyda}}</ref>
[[1999]] m. duomenimis, Lydoje gyvena – 264, Lydos rajone – 57 lietuviai.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Literatūra ==
▲* Lydos krašto lietuviai 2 t. - Kaunas, 2002.
▲* Pamjat. Lidskij rajon. - Minsk, 2004.
== Nuorodos ==
|