|
Zietela nutolusi nuo [[Lietuva|Lietuvos]] apie 80 km į pietus. Nors [[1957]] m. Zietelos apylinkėse dar apie 40 žmonių mokėjo lietuviškai, tačiau [[1959]] m. visuotinio [[SSRS]] surašymo metu tik viena moteris užsirašė kaip lietuvė (Kotryna Žukelytė-Jodienė).
== Lietuvių tarmė ==
Vietos lietuvių tarmę tyrinėjo daug lituanistų: [[Kazimieras Būga]] ir [[Eduardas Volteris]] (abu dar XX a. pradžioje), [[Aloyzas Vidugiris]], lenkas [[Janas Rozvadovskis]], estas [[Pėteris Aruma]], norvegas [[Christianas Stangas]], rusai [[Viačeslavas Ivanovas]], [[Vladimiras Toporovas]], [[Tamara Sudnik]] („Диалекты литовско-славянского пограничья“, [[1975]] m.).
Zietelos šnekta artima vakarų aukštaičių kauniškių tarmei. Čia nedzūkuojama, nekeičiama ''an'', ''am'' į ''ą'' ir ''em'', ''en'' į ''ę'', tačiau kietinamas priebalsis ''l'', iš dalies ir kiti priebalsiai. Kai kuriuose žodžiuose ''ž'' virsta ''z'' (pvz., ''zasis'', ''ziema'', ''zivis'' ir kt.). Spėjama, kad ši šnekta gali būti kilusi net iš senovės [[prūsai|prūsų]] ar [[jotvingiai|jotvingių]] pabėgėlių, kurie [[1276]] m. atsikėlė į šias apylinkes ir sumišo su vietos lietuviais.
Zietelos lietuviai turėjo išlaikę visus keturis senovinius [[vietininkas|vietininkus]], taip pat įdomiai vietoje veiksmažodžio ''buvo'' sako ''bit'', nors kitos ''būti'' formos sutapo su normine lietuvių kalba. Jie vartojo įdomią mažybinę priesagą ''-itkas'' ir ''-utas''. Be to, čia pasitaikydavo senoviškų, kitose tarmėse visai nevartojamų ar vartojamų kita reikšme žodžių, pvz., ''asmokas'' – „pinigas“, ''kungysta'' – „baudžiava“, ''kunoda'' – „bulvė“, ''pekus'' – „galvija“, ''mulkti'' – „ryti“, ''nasrai, nastrai'' – „burna“ ir kt.
[[2005]] m. pradėta leisti knygų serija „Zietelos šnektos tekstai“.
== Literatūra ==
|
