Lyda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atšauktas naudotojo 178.121.116.251 (Aptarimas) darytas keitimas 3357000
Eilutė 44:
== Sportas ==
* [[FK Lìda]] (futbolas)
 
== Lietuviai ==
Lyda priklauso lietuvių etninėms žemėms. [[Petras Gaučas]], [[Ježis Ochmanskis]] [[XII a.]] lietuvių kalbos ribą vedė už [[Zietela|Zietelos]], 50 km į pietus nuo Lydos. Čia buvo vienas suslavintų (nuo [[Naugardukas|Naugarduko]] ir Gardino pusės) lietuvių kalbos ploto kyšulių. [[XVI a.]] – [[XVIII a.]] Lydos apylinkių dvarų inventoriuose bei karališkųjų miškų ordinacijose minimi daugiausia lietuviški vietovardžiai ir lietuviškos valstiečių pavardės. [[XIX a.]] pradžioje dauguma Lydos ir jos apylinkių gyventojų t.p. dar kalbėjo lietuviškai. Nuo [[XIX a.]] antrosios pusės Lyda ir jos apylinkės tarp [[Bielyčia|Bielyčios]] ir [[Kruopa|Kruopos]] per bažnyčias ir mokyklas pamažu gudėjo ir lenkėjo. [[Dvarykščiai|Dvarykščių]], Kruopos, [[Voveriai|Voverių]] apylinkėse daugelis kaimų pavadinimų – lietuviški. [[1862]] m. N. Lebedkinas Lydos apylinkėse užrašė 62,2 % lietuvių katalikų, 18,9 % lietuvių stačiatikių, 22,6 % baltarusių ir 7,2 % lenkų. [[1921]]–[[1939]] m. Lydos apylinkėse veikė lietuviškos mokyklos (daugiausia [[Žirmūnų valsčius|Žirmūnų]], [[Rodūnios valsčius|Rodūnios]], [[Eišiškių valsčius|Eišiškių]] ir [[Benekainių valsčius|Benekainių valsčiuose]]). [[1940]] m. buvo įsteigti lietuvių komitetai Lydoje, Rodūnioje, [[Jurotiškės]]e ir kitose gyvenvietėse. Buvo įkurta lietuviškų mokyklų. [[1942]] m. įkurtas Lydos lietuvių komitetas (pirmininkas V. Vilčinskas).
 
Nuo [[1995]] m. Lydoje atkurta ir veikia lietuvių bendruomenė (pirmininkė M. Stakutytė–Mitulevič), kuri [[1998]] m. suorganizavo lietuvių sekmadieninę mokyklą, rengia koncertus, minėjimus. Pamaldas lietuvių kalba Lydoje laiko kunigas P. Kuklys.<ref>{{VLE|XIII|120|[[Kazimieras Garšva]]|Lyda}}</ref>
 
[[1999]] m. duomenimis, Lydoje gyvena – 264, Lydos rajone – 57 lietuviai.
 
== Literatūra ==