Hikikomori: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S straipsnio autorės sukurtas terminas
Eilutė 2:
 
[[Japonija|Japonijos]] sveikatos, darbo ir gerovės ministerija hikikomori laiko asmenį, atsisakantį išeiti iš namų (su retomis išimtimis) daugiau nei 6 mėnesių laikotarpiui. Kai kurie hikikomori iš namų neišeina netgi kelis metus ar dešimtmečius. Dažnai izoliacija prasideda atsisakymu lankyti [[mokykla|mokyklą]].
 
„Beveikhikikomoriai“ – jauni ar vidutinio amžiaus [[vyras|vyrai]], kurie norėtų visą laiką praleisti žaisdami kompiuterinius žaidimus ir internete, tačiau turintys žmoną, vaikų, todėl negali viso laiko praleisti prie IT. Prielaidos - kai žaisti kompiuteriu neatrodo labai pavojinga, o atvirkščiai, tėvai džiaugiasi, kad vaikai puikiai valdo PC, be to, nesišlaisto kažkur lauke, o ramiai sėdi namuose.
 
Hikikomori reiškinys labiausiai paplitęs Rytų Azijoje - [[Japonija|Japonijoje]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], [[Taivanas|Taivane]], [[KLR|Kinijoje]], tačiau pasireiškia ir Vakarų šalyse. Atsiskyrimą lemia itin konkurencinga visuomenės hierarchija, sunkūs mokymo krūviai, netolerancija nonkonformistiškiems asmenims, ypač būdinga Rytų Azijoje. Atsiskyrėlis paprastai turi [[sociofobija|socialinę fobiją]], viešojoje aplinkoje kenčia [[ujimas|ujimą]], patyčias, nesugeba susidoroti su keliamais reikalavimais. Žmogus būna liūdnas, neturi draugų, tampa drovus, nekalbus.