Antanas Kriščiukaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

138 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
Atitarnavęs [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je aštuonis mėnesius, [[1891]] m. [[balandžio 9]] d. pradėjo eiti valdžios tarnybą teismo kandidatu, pusę metų dirbo [[Maskva|Maskvoje]], po to penkerius metus [[Jelgava|Mintaujoje]]. 1896 m. paskirtas į [[Tichvinas|Tichviną]], [[Naugardo gubernija]], kur aštuonerius metus dirbo teismo tardytoju ir tiek pat – apskrities teismo nariu. [[1912]] m. perkeltas į [[Naugardas|Naugardą]] apskrities teismo nariu. Apie 10 metų buvo apskrities, vėliau gubernijos žemės tvarkomųjų komisijų narys.
 
[[1918]] m. rudenį grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], tų pačių metų [[gruodžio 10]] d. paskirtas Lietuvos [[Vyriausiasis Tribunolas|Vyriausiojo Tribunolo]] pirmininku <ref>Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 345-346 p.</ref> ir likusią gyvenimo dalį kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pareigas. [[1920]] m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą [[Teisė (žurnalas)|„Teisė“]], kūrė lietuvišką teisinę terminiją.
 
Nuo [[1923]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo [[1930]] m. išleistą Teisingumo ministerijos leidinį „Lietuvos teismas [[1918]]–[[1928]] m.“. Iki 1933 m. [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] Teisių fakulteto, 1924 m. padalyto į Teisių ir Ekonomikos skyrius, [[Baudžiamoji teisė|Baudžiamosios teisės]] ir [[baudžiamasis procesas|baudžiamojo proceso]] katedros vedėjas. Aktyviai reiškėsi visuomenės gyvenime; pirmininkavo pirmajam Lietuvių – latvių – estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune [[1931]] m. [[gegužės 21]] – 23 d.
51 001

pakeitimas