00:50, 1 balandžio 2011 versija taisyti Liutaurasu (aptarimas \| indėlis) 5 609 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		19:10, 22 gegužės 2011 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Regionasd ~~[[Vaizdas:Medieval Livonia 1260.svg\|thumb\|220px\|Livonija XIII a.]]~~ \| Spalva = #FFD700 [[File:BalticCorp.jpg\|thumb\|220px\|Livonijos 1790 m. žemėlapis]]▼ \| Tipas = Europos istorinis regionas [[File:Livonia.jpg\|thumb\|220px\|Rusijos kariuomenė Livonijoje. (1561 m. publikacija)]]▼ \| Pavadinimas = Livland \| Foto = \| Šalis = [[Latvija]], [[Estija]] \| Herbas = \| Tauta = [[latviai]], [[estai]] \| Kalba = \| Valstybės = [[Livonijos ordinas\|Livonijos o.]], [[Ryga]], [[Rygos arkivyskupystė\|Rygos v.]], [[Kuršo vyskupystė\|Kuršo v.]], [[Tartu vyskupystė\|Tartu v.]], [[Sare-Lianės vyskupystė\|Sare-Lianės v.]], [[Kuršo hercogystė\|Kuršo h.]] \| Laikotarpis = \| Miestai = [[Ryga]] \| Titulas = \| Atskilo nuo = \| Prijungta prie = \| Žemėlapis = Medieval Livonia 1260.svg \| Pastaba = }} '''Livonija''' (vok.,šved.,dan. ''Livland'', sen.{{Sv\|Liffland}}, {{Lv\|Livonija}}, {{Et\|Liivimaa}}, m.{{la\|Livonia}}, {{Pl\|Inflanty}}) – istorinis regionas dabartinės [[Latvija\|Latvijos]] ir [[Estija\|Estijos]] teritorijoje. Ilgainiui keitėsi supratimas, kas yra „Livonija“. == Geografija == XII a. pabaigoje - [[XIII amžius\|XIII a.]] pradžioje ''Livonija'' buvo vadinama lyvių genties apgyventa teritorija, [[XIII amžius\|XIII]]-[[XVI amžius\|XVI]] a. taip buvo vadinama užkariautose [[Lyviai\|lyvių]], [[Estai\|estų]], [[Žiemgaliai\|žiemgalių]], [[Kuršiai\|kuršių]], [[Sėliai\|sėlių]] ir [[Latgaliai\|latgalių]] genčių teritorijose susikūrusi konfederacinė valstybė. Minėtų genčių užkariavimo eigą aprašo [[Henriko Latvio kronika]].▼ == ~~XVII a.~~Istorija ==▼ Į Livonijos konfederaciją įėjo ir [[Kalavijuočių ordinas]], įkurtas vyskupo Alberto [[1202]] m (nuo 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Teutonų (Kryžiuočių ordinas, kitaip [[Vokiečių ordinas]]) ordino dalimi, bet išlaikė atskirą valdymo struktūrą, turėjo savo magistrą ir kitus pareigūnus, toliau istorijoje žinomas kaip [[Livonijos ordinas]]). O iš viso ją sudarė 5 valstybės: [[Livonijos ordinas]], [[Rygos arkivyskupystė]], [[Kuršo vyskupystė]], [[Tartu vyskupystė]] ir [[Sare-Lianės vyskupystė]] (Ezelio-Viko) vyskupystė. ===Senoji Livonija=== XII a. pabaigoje - [[XIII amžius\|XIII a.]] pradžioje ''Livonija'' buvo vadinama lyvių genties apgyventa teritorija, ===Vokiečių valdymas=== ▲~~XII a. pabaigoje - [[XIII amžius\|XIII a.]] pradžioje ''Livonija'' buvo vadinama lyvių genties apgyventa teritorija,~~ [[XIII amžius\|XIII]]-[[XVI amžius\|XVI]] a. taip buvo vadinama užkariautose [[Lyviai\|lyvių]], [[Estai\|estų]], [[Žiemgaliai\|žiemgalių]], [[Kuršiai\|kuršių]], [[Sėliai\|sėlių]] ir [[Latgaliai\|latgalių]] genčių teritorijose susikūrusi konfederacinė valstybė. Minėtų genčių užkariavimo eigą aprašo [[Henriko Latvio kronika]]. O iš viso konfederaciją sudarė 6 valstybės: [[Livonijos ordinas]], laisvasis [[Ryga\|Rygos miestas]] ir [[Rygos arkivyskupystė\|Rygos]], [[Kuršo vyskupystė\|Kuršo]], [[Tartu vyskupystė\|Tartu]], [[Sare-Lianės vyskupystė\|Sare-Lianės]] (Ezelio-Viko) vyskupystės. Į Livonijos konfederaciją įėjo ir [[Kalavijuočių ordinas]], įkurtas vyskupo Alberto [[1202]] m (nuo 1237 m. Kalavijuočių ordinas tapo Teutonų (Kryžiuočių ordinas, kitaip [[Vokiečių ordinas]]) ordino dalimi, bet išlaikė atskirą valdymo struktūrą, turėjo savo magistrą ir kitus pareigūnus, toliau istorijoje žinomas kaip [[Livonijos ordinas]]). Šiose teritorijose įsikūrę miestai, ypač [[Ryga]], irgi tvarkėsi labai savarankiškai. Šias labai atskiras valstybes iš pradžių jungė visų kryžininkų nominalus siuzerenas, kuriuo buvo [[Roma\|Romos]] katalikų bažnyčios popiežius. Antras nominalus siuzerenas, kadangi išvardintų vyskupysčių vyskupai buvo ir pasaulietiniai kunigaikščiai, buvo [[Šventoji Romos imperija\|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius. Ilgą laiką Livonijos ordino siuzerenu buvo Rygos arkivyskupas, ir ordinas įvairiais būdais stengėsi jo viršenybės nusikratyti. Livonijos feodalinė konfederacija, nuo [[1346]] m. apėmusi bene visą dabartinės Latvijos ir Estijos teritoriją, dar buvo tuo metu vadinama '''Marijos žeme''' ({{lo\|Terra Mariana}}), kaip analogiškai prūsų žemės buvo vadinamos Šv. Petro žeme. ▲[[File:Livonia.jpg\|thumb\|220px\|left\|Rusijos kariuomenė Livonijoje. (1561 m. publikacija)]] Latvių ir estų istoriografijoje dar yra žinomas pavadinimas „senoji Livonija“. Livonijos ordinas stengėsi centralizuoti valdymą, pajungti sau kitas valstybes, bet jam tai nepavyko. Nuo XV a. pradžios pradėti šaukti bendri Livonijos valdymo organai – [[landtagas\|landtagai]]. Livonijos ordinui pralaimėjus Pabaisko mūšyje [[1435]] m., sušauktas Valkos landtagas galutinai įtvirtino konfederacinį valstybės pobūdį. Į landtagų sudėtį ir į šalies valdymą buvo įtraukti bajorijos (riterijos) ir miestų atstovai. ===Abiejų Tautų respublikos ir Švedijos valdymas=== [[vaizdas:Sw BalticProv en.png\|thumb\|Livonija XVIII a.]] Livonijos ordinui pralaimėjus Pabaisko mūšyje [[1435]] m., sušauktas Valkos landtagas galutinai įtvirtino konfederacinį valstybės pobūdį. Aukščiausiu valdymo organu tapo landtagas. Į landtagų sudėtį ir į šalies valdymą buvo įtraukti bajorijos (riterijos) ir miestų atstovai. Nuo 1561 m. ir po [[Livonijos karas\|Livonijos karo]] Livonijos vardu (''Inflanty'') buvo vadinamos žemės, prijungtos prie [[LDK]], t. y. Pietų Estija, [[Latvija\|Latvijos]] [[Vidžemė]] ir [[Latgala]]. ▲[[File:BalticCorp.jpg\|thumb\|220px\|Livonijos 1790 m. žemėlapis]] {{main\|Infliantai\|Švedų Livonija}} ▲== XVII a. == Nuo 1561 m. ir po [[Livonijos karas\|Livonijos karo]] Livonijos vardu (''Inflanty'') buvo vadinamos žemės, prijungtos prie [[LDK]], t. y. Pietų Estija, [[Latvija\|Latvijos]] [[Vidžemė]] ir [[Latgala]]. Pietinėse Livonijos žemėse (Kuržemėje) suformuota vasalinė [[Kuršo hercogystė]]. Nuo [[1621]] m. Ništato sutartimi švedams gavus Rygą, Livonija (švedų Livonija) buvo vadinamos iš [[Lenkija\|Lenkijos]]-[[Lietuva\|Lietuvos]] atimtos ir [[Švedija\|Švedijos]] valdomos latvių ir estų apgyventos teritorijos (Pietų Estija ir Latvijos Vidžemė), o lenkų Livonija (''Inflanty Polskie'') buvo vadinama Lenkijai-Lietuvai likusi Latgala. Po Šiaurės karo (1700-1721) [[Švedai\|švedų]] Livonijos teritorijas prijungus prie [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]], jos sudarė Livonijos (arba Lifliandijos) guberniją.▼ ▲Nuo [[1621]] m. Ništato sutartimi švedams gavus Rygą, Livonija (~~švedų~~[[Švedų Livonija]]) buvo vadinamos iš [[Lenkija\|Lenkijos]]-[[Lietuva\|Lietuvos]] atimtos ir [[Švedija\|Švedijos]] valdomos latvių ir estų apgyventos teritorijos (Pietų Estija ir Latvijos Vidžemė), o lenkų Livonija (''Inflanty Polskie'') buvo vadinama Lenkijai-Lietuvai likusi Latgala~~. Po Šiaurės karo (1700-1721) [[Švedai\|švedų]] Livonijos teritorijas prijungus prie [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]], jos sudarė Livonijos (arba Lifliandijos) guberniją~~. ===Po XVIII a.=== {{main\|Livonijos gubernija\|Kuršo gubernija}} Po [[Šiaurės karas\|Šiaurės karo]] (1700-1721) [[Švedai\|švedų]] Livonijos teritorijas prijungus prie [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]], jos sudarė Livonijos (arba Lifliandijos) guberniją. Vėliau į Rusijos imperiją inkorporuota Kuršo hercogystė tapo [[Kuršo gubernija]]. Šios dvi gubernijos išlaikytos iki 1918 m. Po šių metų teritorijoje susiformavo Latvijos ir Estijos respublikos, egzistavusios iki 1941 m. Per Antrąjį pasaulinį karą regionas priklausė Nacistinės Vokietijos [[Ostlandas\|Ostlando]] teritorijai. Po karo 1945 m. čia sukurtos Latvijos ir Estijos Tarybų Socialistinės Respublikos. 1991 m. atkurta Latvijos ir Estijos nepriklausomybė. {{Commons\|Category:Maps of Livonia\|no=T}}

Livonija: Skirtumas tarp puslapio versijų