Didžioji Lenkija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 317 pridėta baitų ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
:''Šis straipsnis - apie istorinį regioną. Api administracinius vienetus žiūrėkite [[Didžiosios Lenkijos provincija]], [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]].
[[Vaizdas:Wielkopolskie (EE,E NN,N).png|thumb|240px|Didžiosios Lenkijos vaivadija, atitinkanti didžiąją dalį regiono]]
{{Regionasm
[[Vaizdas:Prowincje I RP.svg|thumb|Abiejų Tautų Respublikos provincijos; Didžiajai Lenkijai priklausančios vaivadijos pažymėtos violetinės spalvos atspalviais]]
| Spalva = #FFD700
| Tipas = Lenkijos istorinis regionas
| Pavadinimas = Wielkopolska
| Foto =
| Šalis = [[Didžiosios Lenkijos vaivadija]]
| Vėliava = POL województwo wielkopolskie COA.svg
| Tauta = [[polianai]] > [[lenkai]]
| Kalba =
| Valstybės =[[Didžiosios Lenkijos kunigaikštystė|D. Lenkijos kun.]]
| Laikotarpis = 1138–1320
| Miestai = [[Poznanė]], [[Kališas]], [[Gnieznas]]
| Titulas =
| Atskilo nuo =
| Prijungta prie =
| Žemėlapis =Wielkopolskie (EE,E NN,N).png
| Pastaba = Apytikrė teritorija Lenkijoje
}}
'''Didžioji Lenkija''' ({{pl|Wielkopolska}}, {{la|Polonia Maior}}) - istorinis regionas vidurio vakarų [[Lenkija|Lenkijoje]], tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Odra|Odros]] upių. Svarbiausias miestas - [[Poznanė]]. Dabar dauguma regiono įeina į [[Didžiosios Lenkijos vaivadija|Didžiosios Lenkijos vaivadiją]], mažesnės dalys - į [[Kujavijos- Pamario vaivadija|Kujavijos-Pamario]], [[Liubušo vaivadija|Liubušo]] ir [[Lodzės vaivadija]]s.
 
== Geografija ==
'''Didžioji Lenkija''' ({{pl|Wielkopolska}}, {{la|Polonia Maior}}) - istorinis regionas vidurio vakarų [[Lenkija|Lenkijoje]], tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Odra|Odros]] upių. Svarbiausias miestas - [[Poznanė]]. Dabar dauguma regiono įeina į [[Didžiosios Lenkijos vaivadija|Didžiosios Lenkijos vaivadiją]], mažesnės dalys - į [[Kujavijos-Pamario vaivadija|Kujavijos-Pamario]], [[Liubušo vaivadija|Liubušo]] ir [[Lodzės vaivadija]]s.
Regionas ribojasi su [[Pomeranija]] (šiaurės vakaruose), [[Pomerelija]] (šiaurės rytuose), [[Kujavija]] (rytuose), [[Silezija]] (pietuose). Pagrindinės regiono upės yra [[Varta]] ir [[Notecė]]. Šiaurėje paviršius suformuotas ledyno, kalvotas, su daug ežerų; pietinėje dalyje vyrauja lygumos. 1957 m. įsteigtas [[Didžiosios Lenkijos nacionalinis parkas]].
 
Svarbiausi regiono miestai: Poznanė, [[Kališas]], [[Koninas]], [[Pila]], [[Didžiosios Lenkijos Ostruvas]], [[Gnieznas]], [[Lešnas]], [[Turekas]], [[Kolas]], [[Kurnikas]].
Didžioji Lenkija yra ankstyvosios Lenkijos valstybės šerdis, dar vadinama Lenkijos lopšiu. Senovėje regionas buvo apgyvendintas [[polianai|polianų]] genčių. Būtent jų valdovai vėliau tapo ir visos Lenkijos karaliais. Didžiosios Lenkijos terminas pirmą kartą paminėtas [[1257]] m. Terminas atsirado kaip opozicija vėliau apie [[Krokuva|Krokuvą]] susiformavusiam [[Mažoji Lenkija|Mažosios Lenkijos]] regionui.
== Istorija ==
[[vaizdas:Wielkopolska za czasów Mieszka III Starego (1138-1202).jpg|thumb|150px|left|Didžiosios Lenkijos kunigaikštystės XII a.]].
Didžioji Lenkija yra ankstyvosios Lenkijos valstybės šerdis, dar vadinama Lenkijos lopšiu. Senovėje regionas buvo apgyvendintas [[polianai|polianų]] genčių. Būtent jų valdovai vėliau tapo ir visos Lenkijos karaliais. Didžiosios Lenkijos terminas pirmą kartą paminėtas [[1257]] m. Terminas atsirado kaip opozicija vėliau apie [[Krokuva|Krokuvą]] susiformavusiam [[Mažoji Lenkija|Mažosios Lenkijos]] regionui.
 
XII a. regione klestėjo kelios kunigaikštystės: [[Didžiosios Lenkijos kunigaikštystė]], [[Poznanės kunigaikštystė]], [[Gniezno kunigaikštystė]], [[Kališo kunigaikštystė]] kurios 1314 m. inkorporuotos į [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystę]]. Regione suformuotos [[Poznanės vaivadija (ATR)|Poznanės]] ir [[Kališo vaivadija|Kališo]] vaivadijos.
Pagrindinės regiono upės yra [[Varta]] ir [[Notecė]]. Šiaurėje paviršius suformuotas ledyno, kalvotas, su daug ežerų; pietinėje dalyje vyrauja lygumos. 1957 m. įsteigtas Didžiosios Lenkijos nacionalinis parkas.
 
Po II-ojo Respublikos padalinimo 1793 m. regionas atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], kur suformuota [[Pietų Prūsijos provincija]]. 1806 m. Didžiojoje Lenkijoje įvyko sėkmingas sukilimas, po kurio suformuota [[Varšuvos kunigaikštystė]], o regionas jai priklausė kaip [[Poznanės departamentas]]. Tačiau jau 1815 m., panaikinus kunigaikštystę, Didžioji Lenkija buvo padalinta tarp Prūsijos (čia sudarė [[Poznanės Didžioji Kunigaikštystė|Poznanės Didžiąją Kunigaikštystę]], vėliau - [[Poznanės provincija|Poznanės provinciją]]) ir Rusijos Imperijos (čia sudarė [[Kališo vaivadija|Kališo vaivadiją]], vėliau - [[Kališo gubernija|guberniją]]).
Svarbiausi miestai: Poznanė, [[Kališas]], [[Koninas]], [[Pila]], [[Didžiosios Lenkijos Ostruvas]], [[Gnieznas]], [[Lešnas]], [[Turekas]], [[Kolas]], [[Kurnikas]].
 
Po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijos nepriklausomybę]], Didžioji Lenkija vėl atiteko jai, ir buvo administruojama kaip [[Poznanės vaivadija]]. 1939-45 m. regioną valdė Nacistinė Vokietija.
[[Kategorija:Lenkijos istorija]]
 
Dar kartą atsikūrus Lenkijai, Poznanės vaivadija buvo atkurta, bet po 1975 m., vykdant administracinę reformą nuo jos atskirtos Kališo, Lešno, Pilos, Konino vaivadijos. 1999 m. jas sujungus, regione suformuota Didžiosios Lenkijos vaivadija.
 
[[Kategorija:Lenkijos istorijaistoriniai regionai]]
 
[[be:Вялікая Польшча]]
34 836

pakeitimai