Džiomon laikotarpis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (pirma pakopa) |
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (pirma pakopa) |
||
Eilutė 4:
Žodis „džiomon“ reiškia „virvelinis“ japonų kalboje, turint galvoj žymes padarytas ant molinių indų ir figūrų naudojant lazdas su aplink apvyniotom virvėm.
Jomon (Džiomon) periodas pasižymi savo itin sena keramika, kuri, spėjama, galėjo būti seniausia pasaulyje – keramikos šukės, rastos oloje, vakarinėje Kyushu (Kiūšiū) salos dalyje, radiokarbono (C14) metodu datuojamos 10000 m. pr. m. e. ir yra priskiriamos pradiniam Jomon (Džiomon) periodui. Tūkstantmečių senumo Jomon kultūros kilmė siekia Ledynmečio pabaigą, kuomet Japonijos salos dar buvo susijungusios su Sibiru šiaurėje ir Korėja pietvakariuose. Šylantis klimatas ir tirpstantys ledynai leido pakilti jūros lygiui ir Japonijos salynui atsiskirti – tapti tokiu, kokį turime dabar.
Žmonės, pasilikę šiose salose, gyveno grupelėmis stovyklose ir urvuose. Vertėsi medžiokle, žvejyba, maisto rinkimu. Naudojo mikrolitus, kotinius antgalius, gremžtukus, rėžtukus, ylas, kirvelius, šlifuotais ašmenimis, kaulines adatas, pintus krepšius. Iš archeologinių kasinėjimų galima spręsti, kad gyvenvietės buvo laikinos – gyventa nesėsliai, tačiau konkrečiau apie jų visuomeninį gyvenimą žinoma mažai, nes nėra išlikę rašytinių šaltinių.
| |||