Klaipėdos apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: da:Det tidligere Klaipėda amt
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Dalis teksto perkelta į Klaipėdos apskrities istorija
Eilutė 50:
 
== Istorija ==
{{main|Klaipėdos apskrities istorija}}
=== Vokiečių valdymas ===
[[Klaipėdos apskrities istorija|Istorinė Klaipėdos apskritis]], vokiškai dar žinoma kaip {{vok|Landkreis Memel}}, egzistavo [[1752]]-[[1950]] m. dabartinėje vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], su centru [[Klaipėda|Klaiėdoje]], ir jos priklausomybė bei teritorija keletą kartų keitėsi.
[[Vaizdas:Kr Memel.png|thumb|250px|[[Prūsijos karalystė]]s Klaipėdos apskritis 1818–1920 m.]]
Klaipėdos apskritis, kaip [[Prūsijos karalystė]]s (vėliau – [[Vokietija|Vokietijos imperijos]]) administracinis vienetas, pirmą kartą buvo sukurta įgyvendinant [[1752]] m. [[rugpjūčio 22]] d. Prūsijos karaliaus [[Fridrichas II|Fridricho II]] projektą, pagal kurį karalystėje buvo naikinami senieji administraciniai vienetai – hauptamtai ({{de|Hauptamt}}). Klaipėdos hauptamtas buvo sukurtas senosios Klaipėdos komtūrijos – [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] administracinio vieneto – vietoje [[1525]] m. (sukūrus [[Prūsija|Prūsijos]] kunigaikštystę). Hauptamtas buvo valdomas hauptmano, kuris, kaip ir komtūras Vokiečių ordino laikais, turėjo beveik neribotą veiklos kompetenciją visoje hauptamto teritorijoje. Reformuojant šią situaciją, nuo [[1752]] m. hauptmanų pareigas turėjo perimti nauji pareigūnai – landratai.
 
Iš pradžių Klaipėdos apskritis vadinta tiek ''Distrikt Memel'', tiek ''Kreis Memel''. Vokiškasis terminas ''Kreis'' galutinai įsigalėjo nuo [[1816]] m., kai Prūsijoje buvo įgyvendinama dar viena administracinė reforma. Jos metu buvo nustatyta ir nuolatinė apskrities valdžios kompetencija. [[1872]] m. patvirtinus Apskričių administravimo įstatymą, landratų pareigos buvo susiaurintos ir įvesta gyventojų renkamos apskrities tarybos ({{de|Landtag}}) institucija.
 
Nuo [[1752]] m. Klaipėdos apskritis priklausė Prūsijos karalystės [[Lietuvos departamentas|Lietuvos departamento]] Įsruties apskričiai, priklausė [[Lietuvos provincija]]i. [[1808]] m. Lietuvos departamentas buvo pervadintas [[Gumbinės apygarda]], o [[Įsruties apskritis]] per [[1815]]–[[1818]] m. reformą buvo panaikinta. [[1816]] m. Klaipėdos apskritis buvo išimta iš Gumbinės apygardos sudėties ir įjungta į [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] provincijos [[Karaliaučiaus apygarda|Karaliaučiaus apygardą]], kuriai priklausė iki [[1920]] m. Iki [[1871]] m. apskritis priklausė [[Prūsija]]i, po to iki [[1919]] m. [[Vokietija]]i.
 
Klaipėdos apskrities teritorija apėmė senąją Klaipėdos hauptamto teritoriją. Šiaurėje ir rytuose ją ribojo [[1422]] m. nustatyta siena tarp [[LDK]] ir Vokiečių ordino, kuri nuo [[1525]] m. atitiko sieną tarp LDK ir Prūsijos, nuo [[1795]] m. – sieną tarp Prūsijos karalystės ir [[Rusija|Rusijos]] imperijos, o nuo [[1871]] m. – sieną tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų. Pietuose Klaipėdos apskrities teritorija apėmė [[Šilutė|Šilokarčemos]] apylinkes ir [[Nemuno delta|Nemuno deltą]], o vakaruose ją ribojo [[Kuršių marios]] ir [[Baltijos jūra]]. Klaipėdos apskričiai priklausanti [[Kuršių nerija|Kuršių nerijos]] teritorija baigėsi į pietus nuo [[Nida|Nidos]]. [[1818]] m. [[rugsėjo 1]] d. pietinėje Klaipėdos apskrities dalyje buvo įsteigta nauja [[Šilokarčemos apskritis]] ({{de|Kreis Heydekrug}}). Klaipėdos apskrities centras buvo [[Klaipėda|Klaipėdos miestas]], tačiau jis nuo [[1918]] m. apskričiai nebepriklausė ir sudarė atskirą Klaipėdos miesto apskritį.
 
=== XX a. tarpukaris ir pokaris ===
[[1920]] m. įsigaliojus [[Versalio taikos sutartis|Versalio taikos sutarčiai]], Klaipėdos krašto valdymą iš Vokietijos [[Antantė]]s valstybių vardu perėmė [[Prancūzija]]. Klaipėdos apskritis tuomet tapo naujo teritorinio vieneto – [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] – dalimi. Apskrities ribos ir kompetencija išliko nepakitę ir Lietuvai [[1923]] m. prisijungus Klaipėdos kraštą, kadangi krašte galiojo autonominiai įstatymai. [[1939]]–[[1944]] m. Klaipėdos apskritis vėl buvo [[Vokietijos imperija|Vokietijos Reicho]] sudėtyje, Rytų Prūsijos provincijos [[Gumbinės apygarda|Gumbinės apygardoje]].
 
Apskrities teritorijos didžiąją dalį užėmus Raudonajai armijai, [[1944]] m. [[lapkričio 24]] d. Klaipėdos apskritis buvo atkurta senosiose ribose. Po [[1945]] m. nustatytas apskrities dydis ir valsčių kiekis joje ilgainiui kito, [[1947]] m. panaikinti 9 valsčiai ir priskirti 3 nauji valsčiai (Endriejavo, Gargždų ir Veiviržėnų). [[1950]] m. [[birželio 20]] d. apskritis buvo panaikinta, jo teritorija perduota [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos]] (24 apylinkės), [[Kretingos rajonas|Kretingos]] (1 apylinkė), [[Priekulės rajonas|Priekulės]] (15 apylinkių) ir [[Rietavo rajonas|Rietavo rajonams]] (4 apylinkės).
 
=== Nepriklausomybės atgavimas ===
[[1994]] m. [[liepos 19]] d. Lietuvos Respublikos [[Seimas]] priėmė įstatymą „Dėl LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų“, kuriuo Lietuvoje iki tol galiojusio rajoninio suskirstymo pagrindu buvo įsteigta 10 naujų apskričių, tarp jų ir Klaipėdos apskritis. Jos teritoriją sudarė Skuodo rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos miesto, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės savivaldybės. [[1999]] m. dalyje Šilutės savivaldybės teritorijos įkurta nauja Pagėgių savivaldybė, kurios teritorija įjungta į [[Tauragės apskritis|Tauragės apskritį]]. Apskrities teritorija 1994–1999 m. buvo 5746 km², nuo 1999 m. – 5209 km².
 
eilutė 76 ⟶ 63:
 
[[2004]] m. patvirtintas [[Klaipėdos apskrities herbas]]. [[2010]] m. [[liepos 1]] d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.
 
{{aps-ist}}
|-
| [[1736]] || || || 5 valsčiai: [[Klemiškės valsčius]], [[Priekulės valsčius]], [[Rusnės valsčius]], [[Sendvario valsčius]], [[Šilokarčemos valsčius]] ||
|-
| [[1785]] || || || 5 valsčiai ({{de|Amt}}) ||
|-
| [[1816]] || || 26.785 || ||
|-
| [[1825]] || || 18.554 || ||
|-
| [[1843]] || || 34.682 || ||
|-
| [[1861]] || || 34.553 || ||
|-
| [[1867]] || || 37.405 || ||
|-
| [[1890]] || || 40.128 || ||
|-
| [[1903]] || || || 24 valsčiai: [[Agluonėnų valsčius]], [[Barškių valsčius]], [[Bomelsvitės valsčius]], [[Budelkiemio valsčius]], [[Dituvos valsčius]], [[Dovilų valsčius]], [[Gelžinių valsčius]], [[Jokšų valsčius]], [[Juodkrantės valsčius]], [[Kalotės valsčius]], [[Kebelių valsčius]], [[Klausmylių valsčius]], [[Kopgalio valsčius]], [[Kretingalės valsčius]], [[Kunkių valsčius]], [[Kuršių marių valsčius]], [[Nidos valsčius]], [[Priekulės valsčius]], [[Sakūtėlių valsčius]], [[Smeltės valsčius]], [[Trušelių valsčius]], [[Venckų valsčius]], [[Vytautų valsčius]], [[Žardės valsčius]] ||
|-
| [[1905]] || || || 19 valsčių: [[Agluonėnų valsčius]], [[Barškių valsčius]], [[Budelkiemio valsčius]], [[Dirvupių valsčius]], [[Dituvos valsčius]], [[Dovilų valsčius]], [[Gelžinių valsčius]], [[Kalotės valsčius]], [[Kebelių valsčius]], [[Kretingalės valsčius]], [[Kunkių valsčius]], [[Kuršių Nerijos valsčius]], [[Priekulės valsčius]], [[Sakūtėlių valsčius]], [[Sėlinų valsčius]], [[Trušelių valsčius]], [[Venckų valsčius]], [[Vytautų valsčius]], [[Žardės valsčius]] ||
|-
| [[1910]] || || 40.502 || ||
|-
| [[1924]] || 823 || 30.026 || ||
|-
| [[1925]] || 1094 || 30.049 (be Klaipėdos) || ||
|-
| [[1937]] || || 33.356 || ||
|-
| [[1941]] || || 27.052 || ||
|-
| [[1944]] || || || 16 valsčių ||
* 1 miestas: [[Priekulė]]
|-
| [[1945]] || || || 14 valsčių: [[Dauparų valsčius]], [[Dituvos valsčius]], [[Dovilų valsčius]], [[Kalotės valsčius]], [[Karklininkų valsčius]], [[Kretingalės valsčius]], [[Mėželių valsčius]], [[Plikių valsčius]], [[Poškų valsčius]], [[Priekulės valsčius]], [[Sendvario valsčius]], [[Trušelių valsčius]], [[Vaidaugų valsčius]], [[Vilkyčių valsčius]] ||
|-
| [[1947]] || || || 8 valsčiai: [[Dovilų valsčius]], [[Endriejavo valsčius]], [[Gargždų valsčius]], [[Kretingalės valsčius]], [[Mėželių valsčius]], [[Poškų valsčius]], [[Priekulės valsčius]], [[Veiviržėnų valsčius]]
|-
| [[1949]] || 1205 || || 6 valsčiai ||
* 1 miestas
|-
| [[1950]] || || || 44 apylinkės ||
|-
| [[2001]] || 5209 || 385.768 || [[Klaipėdos miesto savivaldybė]], [[Klaipėdos rajono savivaldybė]], [[Kretingos rajono savivaldybė]], [[Neringos savivaldybė]], [[Palangos savivaldybė]], [[Skuodo rajono savivaldybė]], [[Šilutės rajono savivaldybė]] ||
* 9 miestai
* 1001 kaimas
|}
 
== Apskrities viršininkai ==