Petras Kalpokas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| paveikslėlis = KalpokasPet.jpg

| gimimo vieta = {{flagicon|Rusija|1858}} Miškinės vienkiemyje, [[BiržųKvetkų rajonas|Biržųvalsčius]], [[Rusijos raj.imperija]]

| mirties vieta = {{flagicon|Lietuva|SSR}} [[Kaunas|Kaune]]

| vaikai = [[Rimtas Kalpokas]]

'''Petras Kalpokas''' ([[1880]]  m. [[kovo 31]] d. Miškinės vienkiemyje, [[BiržųKvetkų rajonas|Biržųvalsčius]], raj.[[Rusijos imperija]]  – [[1945]]  m. [[gruodžio 5]] d. [[Kaunas|Kaune]])  – dailininkas  – tapytojas, profesorius.

P. Kalpokas mokėsi [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos]], vėliau  – [[Ryga|Rygos]] gimnazijose, [[1898]]–[[1900]]  m.  – [[Odesa|Odesos]] dailės mokykloje. 1900  m. grįžo į Lietuvą. Nuo [[1905]]  m. dalyvavo parodose. Tapė peizažus, buitines kompozicijas, portretus. Studijavo tapybą A. Ažbės mokykloje [[Miunchenas|Miunchene]]. [[1908]]–[[1912]]  m. gyveno [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. Apie [[1909]]  m. grįžo į Lietuvą, kurį laiką gyveno [[Kvetkai|Kvetkuose]] (Biržų raj.). [[1914]]  m. apsigyveno netoli Lokarno (Šveicarija), [[1915]]  m. persikėlė į [[Italija|Italiją]], vertėsi atsitiktiniais darbais, tapė.

[[1920]]  m., po 20 metų klajonių, grįžo į Lietuvą. [[1921]]  m. pradėjo dėstyti [[Justinas Vienožinskis|Justino Vienožinskio]] įsteigtuose piešimo kursuose. [[1922]]  m. įsikūrusioje [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] dėstė piešimą ir tapybos technologiją. [[1928]]  m. surengė didelę personalinę parodą Kaune. Ta proga Lietuvių dailės draugija išleido „Petro Kalpoko apžvalginės parodos katalogą“. [[1929]]–[[1940]]  m. vadovavo Tapybos studijai, dėstė piešimą, freską ir mozaiką. [[1930]]  m. išleido „Tapybos technikos vadovėlį“. [[1941]]–[[1945]]  m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945  m. tapo profesoriumi.

Jo mokiniai: M.[[Marija Cvirkienė]], V. Palaima, V. Mackevičius, I.[[Irena Trečiokaitė-Žebenkienė]] ir kt. Žymiausi darbai: „Šveicarijos peizažas“ (1915  m.), „Rudenį“ (1921  m.), „Vakaras“ (1926  m.), „Laiptai Tivolyje“ ([[1927]]  m.), „Palangos kurpius“ (1930  m.), „Alkoholikas“ ([[1935]]  m.), „Autoportretas“ ([[1939]]  m.), kalbininko [[Jonas Jablonskis|Jono Jablonskio]], pedagogo Jurgio Talmanto (1939  m.), Olgos Dubeneckienės portretai. „Metropolio“ restorano užsakymu reprezentacijų salei 1921  m. nutapė drobę su trijų Didžiųjų kunigaikščių: [[Gediminas|Gedimino]], [[Kęstutis|Kęstučio]] ir [[Vytautas|Vytauto]] portretais. [[Juozas Tumas-Vaižgantas|Juozo Tumo-Vaižganto]] pakviestas, [[Vytauto bažnyčia]]i sukūrė dvi didžiules drobes: „Vytauto Didžiojo padėka Šv. Mergelei Marijai po [[Vorsklos mūšis|Vorkslos mūšio]]“ (1921  m.) ir „Pieta“ (1927  m.). [[Kauno Arkikatedra Bazilika|Arkikatedros bazilikos]] koplyčią papuošė jo drobė „Šv. Zita“.

Kartu su sūnum P. Kalpokas išdekoravo Kauno centrinio pašto salės operacijų langelius lietuviškų [[pašto ženklas|pašto ženklų]] atvaizdais. Su J. Januliu, V. Didžioku, O. Dubeneckiene sukūrė 20 figūrinių kompozicijų plafoną Kauno banko rūmuose, 1935  m. nutapė pano „Stumbrų medžioklė“ [[Kretinga|Kretingos]] banko rūmams. Piešė karikatūras, iliustravo knygas, kūrė plakatus, dekoracijas kai kuriems [[Kauno muzikinis teatras|Valstybės teatro]] spektakliams. [[1938]]  m. Pramonės, prekybos ir amatų rūmams sukūrė monumentalias freskas: „Sielininkai“, „Kanklininkas“, „Darbas“. Nemaža dalis jo kūrinių saugoma M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune.

Palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e. [[1946]]  m. pastatytas antkapinis paminklas (dail. [[Rimtas Kalpokas]]).

* P. Gudynas ir R. Kalpokas parengė albumą „Petras Kalpokas“ ([[1956]]  m.).

* [[Pranas Gudynas (1919)|Pranas Gudynas]] išleido knygelę „Petras Kalpokas“ ([[1962]]  m.).

* [[Nijolė Tumėnienė]] parengė albumą „Petras Kalpokas“ ([[1983]]  m.).

* [[2005]]  m. [[sausio 8]] d. serijoje „Žymūs žmonės“ jo atminimui išleistas pašto ženklas (dail. [[Aušrelė Ratkevičienė]]).

[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Lietuvos tapytojai|Kalpokas, Petras]] }}