Konstantinas Glinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1907]]  m. baigė [[Kauno gimnazija|Kauno gimnaziją]], vėliau dirbo ir mokėsi Jurbarke, [[Peterburgas|Peterburge]].

[[1920]]  m. [[gegužės 16]] d. Kaune įsikūrė vaidilų bendrovė „Anga“, kuri sujungė [[Juozas Vaičkus|Juozo Vaičkaus]] ir Konstantino Glinskio trupes.

[[1921]]  m. [[balandžio 29]] d. paskirtas [[drama|dramos]] ir [[opera|operos]] vaidyklų administratoriumi. Nuo [[1922]]  m.  – [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] režisierius ir aktorius. [[1924]]–[[1934]]  m. dirbo pedagoginį darbą Valstybės teatro vaidybos mokykloje. Jo mokiniai  – garsūs teatro žmonės: [[Stasys Čaikauskas]], [[Valerijonas Derkintis]], [[Gražina Jakavičiūtė]], [[Stepas Jukna]], [[Juozas Miltinis]] ir kt.

K. Glinskis režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdi]] „Traviatą“ ir [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] „Birutę“. Dramos vaidykloje ir Valstybės teatre pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini [[Džordžas Bernardas Šo|Bernardo Šo]] „Atskalūnas“ ([[1923]]  m.) bei Aleksandro Ostrovskio „Miškas“ ([[1925]]  m.). Sukurti vaidmenys: Krūšna ([[Vincas Mykolaitis-Putinas|Vinco Mykolaičio-Putino]] „Valdovo sūnus“), Poza ([[Frydrichas Šileris|Frydricho Šilerio]] „Don Karlas“), daktaras Stokmanas ([[Henrikas Ibsenas|Henriko Ibseno]] „Visuomenės priešas“) ir kt.

Sceninio darbo 30-mečio proga, [[1937]]  m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną. Tam paaukojo didelę pinigų sumą, kuri jam mirus liko nepanaudota.

[[1931]]  m. už nuopelnus Lietuvai K. Glinskis apdovanotas DLK [[Gedimino 3 laipsnio ordinas|Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu]]. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje yra režisieriaus daiktų ekspozicija, kurią sudaro daugiau negu 300 eksponatų.