Viktoras Gailius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Klondek (aptarimas | indėlis)
ilustracja
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 14:
| motina =
| vaikai =
| veikla = [[teisininkas]], diplomatas, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas.
<!-- Veikla -->
| veikla = [[teisininkas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas.
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
eilutė 30 ⟶ 27:
| pastabos =
}}
'''Viktoras Gailius''' ([[1893]]  m. [[rugpjūčio 27]] d. [[Berštininkai]], dab. [[Pagėgių savivaldybė]]  – [[1956]]  m. [[liepos 7]] d. Pfulingenas, [[Badenas-Viurtembergas]])  – [[teisininkas]], diplomatas, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas.
 
== Biografija ==
Gimė [[lietuvninkai|lietuvninko]] ūkininko Martyno Gailiaus šeimoje, broliai Albinas ir Valentinas taip pat dirbo lietuvybės puoselėjimo darbą. Studijavo teisę [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]], [[Heidelbergo universitetas|Heidelbergo universitetuose]], [[1918]]  m. baigė [[Berlyno universitetas|Berlyno universitetą]]. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] dalyvis. [[1915]]  m. sunkiai sužeistas ir iš karinės tarnybos [[Vokietijos imperijos kariuomenė]]je paleistas.<ref>{{VLE|VI|329|[[Algirdas Matulevičius]]|Viktoras Gailius}}</ref>
 
[[1918]]-[[1924]]  m. [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Mažosios Lietuvos tautinės tarybos]], jos vykdomojo komiteto narys. [[1918]]  m. [[lapkričio 30]] d. [[Tilžės aktas|Tilžės Akto]] signataras.
[[Vaizdas:GailiusViktoras.jpg|thumb|left|Viktoras Gailius – pasiuntinys Berlyne]]
Nuo 1918  m. gruodžio mėn. dirbo Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Berlyne. [[1920]]  m. [[gegužės 19]] d.  – [[1922]] [[gegužės 31]] d. Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, 1922  m. liepos mėn. - – 1923  m. vasario mėn. Lietuvos atstovas [[Estija|Estijoje]]. [[1923]]  m. [[vasario 15]] d.  – [[1925]] [[vasario 4]] d. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] direktorijos pirmininkas. 1923  m. išleido įsaką dėl [[lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių kalbų]] lygiateisiškumo, lietuvių kalbos vartojimo mokyklose ir įstaigose. Jo vadovaujama Klaipėdos krašto Direktorija padarė reikšmingų administracinių, ūkinių, kultūrinių reformų. Nuo 1923  m. kovo mėn. Lietuvos delegacijos Ambasadorių konferencijoje narys.
 
Jo ir kitų rūpesčiu 1923  m. spalio mėn. Klaipėdos krašto [[Evangelikai liuteronai|Evangelikų liuteronų]] bažnyčia atskirta nuo Karaliaučiaus konsistorijos ir įkurta Klaipėdos krašto konsistorija. Nuo [[1923]]  m. priklausė draugijai „Aukuras“. Vienas Klaipėdos krašto politinės organizacijos „[[Visuomenės sąjunga]]“ vadovų.
Nuo 1918 m. gruodžio mėn. dirbo Lietuvos Respublikos pasiuntinybėje Berlyne. [[1920]] m. [[gegužės 19]] d. – [[1922]] [[gegužės 31]] d. Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, 1922 m. liepos mėn. - 1923 m. vasario mėn. Lietuvos atstovas [[Estija|Estijoje]]. [[1923]] m. [[vasario 15]] d. – [[1925]] [[vasario 4]] d. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] direktorijos pirmininkas. 1923 m. išleido įsaką dėl [[lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių kalbų]] lygiateisiškumo, lietuvių kalbos vartojimo mokyklose ir įstaigose. Jo vadovaujama Klaipėdos krašto Direktorija padarė reikšmingų administracinių, ūkinių, kultūrinių reformų. Nuo 1923 m. kovo mėn. Lietuvos delegacijos Ambasadorių konferencijoje narys.
 
[[1927]]-[[1928]]  m. Ryto akcinės bendrovės tarybos pirmininkas, direktorius. [[1936]]-[[1938]]  m. redagavo lietuviškos krypties leidinį vokiečių kalba „Baltischer Beobachter“. 1938  m. [[gruodžio 12]] d.  – [[1939]]  m. [[kovo 23]] d. paskutinysis Klaipėdos krašto gubernatorius.
Jo ir kitų rūpesčiu 1923 m. spalio mėn. Klaipėdos krašto [[Evangelikai liuteronai|Evangelikų liuteronų]] bažnyčia atskirta nuo Karaliaučiaus konsistorijos ir įkurta Klaipėdos krašto konsistorija. Nuo [[1923]] m. priklausė draugijai „Aukuras“. Vienas Klaipėdos krašto politinės organizacijos „[[Visuomenės sąjunga]]“ vadovų.
 
[[1927]]-[[1928]] m. Ryto akcinės bendrovės tarybos pirmininkas, direktorius. [[1936]]-[[1938]] m. redagavo lietuviškos krypties leidinį vokiečių kalba „Baltischer Beobachter“. 1938 m. [[gruodžio 12]] d. – [[1939]] m. [[kovo 23]] d. paskutinysis Klaipėdos krašto gubernatorius.
 
== Bibliografija ==
* Vokiškai lietuviškas žodynas. (Su M. Šlaža, 1932, 2 dalis [[1948]]  m.).
 
== Įvertinimas ==
*1928 1928 m. [[Gedimino 3 laipsnio ordinas]]
 
== Šaltiniai ==