|
|vikiteka= Friedrich Wilhelm I of Prussia
}}
'''Frydrichas Vilhelmas I''' (dar žinomas kaip „kareivių karalius“, {{de|der Soldatenkönig}}; [[1688]] m. [[rugpjūčio 15]] d. [[Berlynas|Berlyne]] - – [[1740]] m. [[gegužės 31]] d. [[Potsdamas|Potsdame]]) – [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kurfiurstas, [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafas ir karalius [[Prūsija|Prūsijoje]].
== Biografija ==
Frydrichas Vilhelmas I, kilęs iš [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] dinastijos, buvo trečiasis [[Frydrichas III (Prūsija)|Frydricho III]] vaikas, iš antrosios santuokos su [[Hanoveris|Hanoverio]] princese Sofija Šarlote. Turėjo vienintelę seserį Luizę Dorotėją, kuri [[1700]] m. ištekėjo už būsimojo [[Švedija|Švedijos]] karaliaus Fredericko I, tačiau po penkerių metų mirė. Pats Frydrichas Vilhelmas vedė [[1706]] m. būsimojo Anglijos karaliaus Jurgio I ([[1714]]–[[1727]] m.) vienintelę dukterį, Braunšveigo-Liuneburgo princesę, Sofiją Dorotėją, su kuria susilaukė keturiolikos vaikų, tarp jų – būsimojo sosto paveldėtojo [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydricho II]] bei Luizės Ulrikos, kuri [[1744]] m. ištekėjo už būsimojo [[Švedija|Švedijos]] karaliaus Adolfo Frederiko ([[1751]]–[[1771]] m.).
== Valdymo bruožai ==
Buvo veikiamas [[pietizmas|pietistinių]] idėjų. Vadovavosi nuostata, kad visuomenei pakanka [[Biblija|Biblijos]] ir karinio statuto. Skatino žemės ūkį ir [[merkantilizmas|merkantilizmą]], rūpinosi, kad valstiečiai keltųsi į naujas žemes ir šitaip padidino gaunamos žemės ūkio produkcijos kiekį.
Jo laikais Prūsijoje – pirmojoje valstybėje Europoje – buvo pradėtas įgyvendinti visuotinio privalomo pradinio švietimo principas. Visuotinio pradinio mokymo idėja buvo pirmąsyk deklaruota [[1717]] m. [[rugsėjo 28]] d. karaliaus paliepime, vad. ''Schuledikt'', o [[1736]] m. buvo patvirtinti vadinamieji ''Principia regulativa'' – projektas, kaip realizuoti visuotinį pradinį švietimą.
Pirmuoju luomu valstybėje pavertė karininkų bajorų korpusą. [[1733]] m. paskelbė vad. „kantonistų reglamentą“ ({{de|Kantonreglement}}), pagal kurį visa Prūsija buvo padalinta į specialias karines apygardas – kantonus. Karinei tarnybai pradėta registruoti visus vyriškos lyties vaikus, o kariuomenę įsakyta papildyti kiekvienam pulkui imant sveikus, 20 metų sulaukusius rekrūtus iš jam priskirto kantono. Nuo to laiko karo prievolininkų pagrindą Prūsijoje sudarė valstiečiai. Priverstinę bajorų tarnybą pakeitė mokesčiu. Tai leido nuo 38 000 iki 83 000 žmonių padidinti Prūsijos kariuomenę, ji tapo trečioji pagal dydį Europoje. Kariuomenės kovingumą stiprino muštru ir drausme. Taip pat šiurkščiai auklėjo savo sūnų, būsimąjį – [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichą II]].
{{start box}}
| 