|
[[Vaizdas:GoldStarOfTheHeroOfTheSovietUnion.jpg|dešinėje|66px|Aukso Žvaigždės medalis]]
'''Tarybų Sąjungos Didvyris''' ({{ru|Герой Советского Союза}}, tar. ''Geroj Sovetskovo Sojuza'') – vienas aukščiausių [[TSRS|Tarybų Sąjungos]] garbės vardų, suteikiamas už žydgarbį [[taika|taikos]] ar [[karas|karo]] metais. Išimtis buvo kai kurie aukšti generolai bei kai kurie TSRS vyriausybės nariai, kurie gaudavo šį vardą ne už žygdarbius. Šį vardą suteikdavo TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumas.
Asmuo, kuriam suteikdavo šį vardą, gaudavo TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo [[garbės raštas|garbės raštą]] ir lygiagrečiai [[Aukso Žvaigždės medalis|Aukso Žvaigždės medalį]] bei [[Lenino ordinas|Lenino ordiną]].
== Istorija ==
[[Vaizdas:HUssrPatent.jpg|miniatiūra|266px|dešinėje|Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą patvirtinantis raštas]]
[[1934 ]] m. [[balandžio 16]] d. TSRS Centrinio Vykdomojo Komiteto nutarimu buvo įsteigtas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas, kuriuo buvo numatyta apdovanoti už asmeninius ar grupinius nuopelnus, susijusius su žygdarbio atlikimu. Tuo metu apdovanotajam įteikdavo tik garbės raštą, o joks pasižymėjimo ženklas nebūdavo įteikiamas.
Visi pirmieji 11 lakūnų, kuriem buvo suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai, buvo apdovanoti ir Lenino ordinais. Tai tapo savotiška tradicija, kurią 1936 m. liepos 39 d. įtvirtino „Nutarime apie Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą“. Nuo šiol didvyriai automatiškai gaudavo ir Lenino ordiną.
[[1939 ]] m. [[rugpjūčio 1]] d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu buvo įvestas specialus medalis „Tarybų Sąjungos didvyris“, kurį gaudavo šį vardą gavę asmenys. 1939 m. [[spalio 16]] d. nutarimu buvo patvirtinta medalio išvaizda, o pats medalis gavo pavadinimą „Aukso žvaigždė“. Šiame nutarime buvo numatyta, kad šį medalį asmuo gali gauti kelis kartus. Dukart Tarybų Sąjungos Didvyris gaudavo antrą Aukso žvaigždę, o jo tėviškėje (gimtame mieste) pastatydavo bronzinį biustą. Triskart Tarybų Sąjungos Didvyris gaudavo trečią žvaigždę, o jo biustas turėjo būti pastatytas Tarybų Rūmuose (''Дворец Советов'') Maskvoje. Kadangi tų rūmų dėl [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] taip ir nepastatė, triskart didvyrių biustus statė [[Maskvos kremlius|Maskvos Kremliuje]]. Už antrąjį ir trečiąjį gautus Tarybų Sąjungos didvyrio vardus automatiškai Lenino ordinų negaudavo (iki 1973 m.).
[[1967 ]] m. [[rugsėjo 6]] d. nutarimu Tarybų Sąjungos Didvyriams buvo įvestos tam tikros lengvatos.
[[1973 ]] m. [[gegužės 14]] d. nutarime buvo numatyta, kad:
* Antrąkart ir trečiąkart gavęs Didvyrio vardą žmogus automatiškai gauna lydinčius Lenino ordinus.
* Jei Tarybų Sąjungos Didvyris gauna [[Socialistinio darbo didvyris|Socialistinio Darbo Didvyrio]] vardą, jo tėviškėje statomas bronzinis biustas kaip ir už antrąjį Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą.
* Tarybų Sąjungos Didvyriai naudojasi lengvatomis, kurios numatytos įstatymuose.
* Tarybų Sąjungos Didvyrio Aukso žvaigždė nešiojama kairėje krūtinės pusėje, virš kitų TSRS ordinų ir medalių.
* Atimti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą gali tik TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumas.
=== Tarybų Sąjungos Didvyrio „palikuonys“ ===
Suirus Tarybų Sąjungai Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas nebesuteikiamas.
Jo vietą [[Rusija|Rusijoje]] užėmė analogiškas apdovanojimas ''Rusijos Federacijos Didvyris'' (''Герой Российской Федерации''). <br />
[[Baltarusija|Baltarusijoje]] suteikiamas vardas ''Baltarusijos Didvyris'', [[Ukraina|Ukrainoje]] - – ''Ukrainos Didvyris'' (''Герой України''), [[Turkmėnistanas|Turkmėnistane]] - – ''Turkmėnistano Didvyris'', [[Armėnija|Armėnijoje]] - – ''Nacionalinis Armėnijos Didvyris'', [[Kazachstanas|Kazachstane]] - – ''Nacionalinis Kazachstano Didvyris'' (''Халық Қаһарманы'').
== Faktai ==
Pirmas žmogus, apdovanotas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardu ([[1934]] m. [[balandžio 20]] d.) - – lakūnas [[Anatolijus Liapidevskis]] (''Анатолий Ляпидевский'') už katastrofą patyrusio garlaivio „Čeliuskinas“ keleivių ir įgulos išgelbėjimą. Už tą pačia operaciją dar buvo apdovanoti lakūnai [[Sigizmundas Levanevskis]] (''Сигизмунд Леваневский''), [[Vasilijus Molokovas]] (''Василий Молоков''), Nikolajus Kamaninas (''Николай Каманин''), Mavrikijus Slepniovas (''Маврикий Слепнёв''), Michailas Vodopjanovas (''Михаил Водопьянов''), Ivanas Doroninas (''Иван Доронин'').
Už didvyriškumą kovos veiksmuose [[1938]] m. prie Chasano ežero Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą gavo 26 žmonės, už didvyriškumą konflikte prie Chalchin-Golo [[1939]] m. – 73 žmonės. Už [[Žiemos karas|Tarybų Sąjungos – Suomijos karą]] 1939 - 1939–[[1940]] m. Didvyrio vardą gavo 412 žmonių.
Triskart Tarybų Sąjungos Didvyriais tapo Tarybų Sąjungos maršalas [[Semionas Budionas|S. Budionas]] (''С. Буденный'') ([[1958]], [[1963]] ir [[1968]] metais), generolas pulkininkas [[Ivanas Kožedubas|I. Kožedubas]] (dusyk [[1944]], ir [[1945]] metais), asas aviacijos maršalas [[Aleksandras Pokryškinas|A. Pokryškinas]] (''А. И. Покрышкин'') (dusyk [[1943]] ir 1944 metais).
Keturiskart Didvyriais tapo Tarybų Sąjungos maršalai [[Leonidas Brežnevas|L. Brežnevas]] ir [[Georgijus Žukovas|G. Žukovas]] (''Г. К. Жуков'').
Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį Pasaulinį karą]] Tarybų Sąjungos didvyrio vardas suteiktas 11 739 žmonėms (iš jų 3051 — – po mirties). 107 žmonės apdovanoti dukart (iš jų 7 — – po mirties), 3 žmonės apdovanoti triskart.
Šio karo metu Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą gavo 30-ties tautybių žmonės, daugiausia-[[rusai]] (7998 žmonės), antroje vietoje – [[ukrainiečiai]] (2021 žmogus), 299 [[baltarusiai]], 161 [[totorius]], 107[[žydai]], 96 [[kazachai]], 90 [[gruzinai|gruzinų]], 89 [[armėnai]], 67 [[uzbekai]], 63 [[Mordovija|mordoviai]], 45 [[Čiuvašija|čiuvaišai]], 43 [[azerbaidžaniečiai]], 38 [[Baškirija|baškirai]], 31 [[osetinai|osetinas]], 18 [[mariai|marių]], 16 [[turkmėnai|turkmėnų]], 15 [[lietuviai|lietuvių]] ir [[tadžikai|tadžikų]], 12 [[latviai|latvių]], ir [[kirgizai|kirgizų]], 10 [[komiai|komių]] ir [[udmurtai|udmurtų]], 9 [[estai]], 8 [[karelai]] ir [[kalmukai]], 6 [[kabardinai]] ir [[adigiečiai]], 4 [[abchazai]], 2 [[jakutai]] ir [[moldavai]] ir 1 [[tuvis]].<ref>[http://newtimes.ru/articles/detail/20553] (Newtimes.ru)</ref>. [[Osetinai]] pirmauja pagal tai, kad didžiausias jų procentas gavo šį vardą.
Per visą TSRS egzistavimą Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą gavo 12772 žmonės (tame tarp dukart – 153 žmonės).
Paskutinis žmogus, gavęs Tarybų Sąjungos Didvyrio vardą už žygdarbį Antrojo pasaulinio karo metais – buvęs povandeninio laivo karininkas Leonidas Solodkovas (''Леонид Солодков''). Jis buvo apdovanotas [[1991]] m. [[gruodžio 24]] d., gavo Aukso Žvaigždę Nr. 11664.
Paskutinis asmuo, apdovanotas Didvyrio vardu už kovinius nuopelnus buvo Rusijos vidaus kariuomenės leitenantas Olegas Babakas (''Олег Бабак''), apdovanotas [[1991]] m. [[rugsėjo 17]] d. už „vyriškumą ir narsą ginant gyventojus [[Kalnų Karabachas|Kalnų Karabache]]“ po mirties.
== Tarybų Sąjungos didvyriai Lietuvoje ==
Keliolikai lietuvių ar iš Lietuvos kilusių žmonių buvo suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio vardas.
* [[Stanislavas Vaupšas]] (1899-19761899–1976), 1944 m. lapkričio 5 d.
[[16-oji lietuviškoji divizija|'''16-osios lietuviškosios divizijos''']] '''kariai'''
* [[Vaclovas Bernotėnas]] (1917-19781917–1978), 1944 m. birželio 4 d.
* [[Stasys Šeinauskas]] (1917-19441917–1944), 1945 m. kovo 24 d.
* [[Hiršas Ušpolis]] (1923-19971923–1997), 1945 m. kovo 24 d.
* [[Kalmanas Šuras]] (1917-20031917–2003), 1945 m. kovo 24 d.
* [[Berelis Cindelis]] (1916-19441916–1944), 1945 m. kovo 24 d.
* [[Volfas Vilenskis]] (1919-19921919–1992), 1945 m. kovo 24 d.
[[Raudonieji partizanai|'''Tarybiniai partizanai''']] '''ir pogrindininkai'''
* [[Marija Melnikaitė]] (1923-19431923–1943), 1944 m. kovo 22 d.
* [[Bronius Urbanavičius]] (1918-19891918–1989), 1945 m. liepos 2 d.
* [[Juozas Aleksonis]] (1913-19441913–1944), 1958 m. liepos 1 d.
* [[Alfonsas Čeponis]] (1924-19441924–1944), 1958 m. liepos 1 d.
* [[Hubertas Borisa]] (1920-19441920–1944), 1958 m. liepos 1 d.
* [[Juozas Vitas]] (1899-19431899–1943), 1965 m. gegužės 8 d.
== Nuorodos ==
| 