Aukščiausioji liaudies ūkio taryba: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: de, en, es, fr, pl, pt)
No edit summary
{{inuse}}
'''Aukščiausioji liaudies ūkio taryba''', ''ALŪT'' ({{ru|Высший совет народного хозяйства, ВСНХ}})  – aukščiausias [[TSRS]] tarybinis ūkinio valdymo organas prie [[LKT]], egzistavęs [[1917-]]–[[1932 ]] m. ir turėjęs [[liaudies komisariatas|liaudies komisariato]] statusą.
 
Įsteigtas 1917  m. [[gruodžio 15]] d. ([[gruodžio 2]] d. pagal Juliaus kalendorių) [[CVK]] ir [[LKT]] nutarimu tam, kad organizuotų ir valdytų visą ekonomiką (tada vadino ''liaudies ūkiu'') ir finansus. Į ALŪT sudėtį įėjo šakinės žinybos  – Glavsacharas (''Главсахар'' 'Vyriausiasis cukrus'), Glavneftė (''Главнефть'' 'Vyriausioji nafta'), Centročajus (''Центрочай'' 'Centrinis cukrus') ir kt. Regionuose buvo kuriami [[gubernija|gubernijų]] ir [[Rusijos apskritys|apskričių]] (ujezdų) [[Liaudies ūkio taryba|liaudies ūkio tarybos]].
 
[[1963-]]–[[1965 ]] m. egzistavo TSRS Aukščiausioji Liaudies ūkio Taryba (''ВСНХ СССР'') prie [[TSRS Ministrų Taryba|TSRS Ministrų Tarybos]] . Tai buvo aukščiausiasis valstybės organas, vadovavęs Tarybų Sąjungos pramonei ir statybai. Jos vadovas buvo [[Dmitrijus Ustinovas]].
 
== Istorija ==
[[Karinis komunizmas|Karinio komunizmo]] metais visa pramoninė gamyba, žaliavų ir produkcijos paskirstymas buvo valdomi ALŪT. Susikūrus TSRS ALŪT gavo jungtinio liaudies komisariato teises.
 
[[1920 ]] m. pabaigoje buvo atlikta pirmoji centrinių pramonės valdymo organų reorganizacija. Jos metu ALŪT sudėtyje buvusių vyriausiųjų valdybų ir centrų skaičius sumažėjo nuo 71 iki 16. VIII Visos Rusijos Tarybų suvažiavimas priėmė nutarimą „Apie vietinius ekonominio valdymo organus“ (''О местных органах экономического управления''), kuris ALŪT valdyboms ir centrams suteikė teisę vadovauti gubernijų LŪT pagal vieningą liaudies ūkio planą. Nuo tada operatyvinį įmonių valdymą vykdė liaudies ūkio tarybos. Srityse (jungusiose po kelias gubernijas) esančių gubernijų LŪT ir įmones, tiesiogiai pavaldžias ALŪT, valdė naujai sukurti sričių ''pramonės biurai'' (''промбюро'').
 
[[1921 ]] m. įvykęs IV Visos Rusijos liaudies ūkio tarybų suvažiavimas visas pramonės įmones padalino į dvi grupes:
* liekančios pavaldžios ALŪT,
* viso kitos, kurias valdo tiesiogiai gubernijų LŪT ar pramonės biurai.
Po šio pertvarkymo ALŪT tiesioginiame pavaldume iš 37 tūkst. įmonių (1400 tūkst. darbininkų) liko tik 4500 pačių stambiausių (1200 tūkst. darbininkų).
 
[[1922 ]] m. vasarą liko šios vyriausiosios valdybos ({{ru|главные управления}}):
* metalurgijos pramonės vyriausioji valdyba (Glavmetalas, ''Главметалл''),
* kalnakasybos pramonės vyriausioji valdyba (Glavgorpromas, ''Главгорпром''),
* anglies pramonės vyriausioji valdyba (Glavugolis, ''Главуголь''),
* elektrotechnikos pramonės vyriausioji valdyba (Glavelektro, ''Главэлектро''),
* degalų pramonės vyriausioji valdyba (Glavtopas, ''Главтоп'', ''ГУТ'']),
* karo pramonės vyriausioji valdyba (Glavvoenpromas, ''Главвоенпром''),
Kitoms pramonės šakoms vadovavo ALŪT Centrinės pramonės valdybos sekcijos.
 
[[NEP]] laikais pramonė buvo perorientuota į [[ūkiskaita|ūkiskaitą]]. ALŪT sudėtyje atsirado keletas visarusijinių [[trestas|trestų]] - – pvz., Rezinotrestas (''Резинотрест'' 'Gumos trestas'), ''Чаеуправление'' ('Arbatos valdyba'), Sachartrestas (''Сахартрест'' 'Cukraust trestas') ir kt. Vadovavimui trestų gamybinei veiklai ALŪT sudėtyje buvo sukurta Centrinė valstybinės pramonės valdyba (''Центральное управление государственной промышленностью''; ''Цугпром ВСНХ'''), o reguliavimu ir planavimu užsiėmė Vyriausioji ekonominė valdyba (''Главное экономическое управление'', ''ГЭУ ВСНХ'').
 
Nuo 3-iojo dešimtmečio vidurio TSRS ALŪT ėmė vis labiau stiprinti planinį pramonės valdymą.
 
== Nuorodos ==
23 081

pakeitimas