'''Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis''' ({{ru|Феликс Эдмундович Дзержинский}}, [[1877]] m. [[rugsėjo 11]] d. Dzeržinovo dvare, [[Minskas|Minsko]] sr. – [[1926]] m. [[liepos 20]] d. [[Maskva|Maskvoje]]) – revoliucionierius, [[ТSRS]] valstybės ir [[komunistas|komunistų]] partijos veikėjas.
== Biografija ==
[[Vaizdas:Sulima herb.svg|thumb|left|100px]]
Kilęs iš [[LDK]] [[Bajorai|bajorų]] Samsonų šeimos. Buvo pašalintas iš [[Vilnius|Vilniaus]] gimazijosgimnazijos už dalyvavimą socialistų partijoje. [[1897]] m. atvyko į [[Kaunas|Kauną]], dirbo įvairiose gamyklose, organizavo [[streikas|streikus]]. Tų pačių metų [[balandžio 1]] d. išleido nelegalų laikraštį [[lenkų kalba]] „Kowieński Robotnik“ („Kauno darbininkas“). 1897 m. [[liepos 17]] d. suimtas ir vienuolika mėnesių kalintas [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjime]]. [[1898]] m. [[birželio 13]] d. ištremtas į [[Viatka|Viatkos]] guberniją, iš kur bėgo. Keletą metų praleido [[Varšuva|Varšuvos]] ir kituose kalėjimuose. Iš viso už politinę veiklą kalėjimuose praleido daugiau nei 10 metų.
Po [[1903]] m. – [[bolševikai|bolševikas]]. [[1905]] - –[[1907]] m. buvo vienas revoliucijos vadovų Varšuvoje. 1907 m. išrinktas [[RSDDP|Rusijos SDDP]] partijos [[TSKP Centro komitetas|CK]] nariu. 1917 m. buvo vienas Karinio-revoliucinio centro vadovauti ginkluotam sukilimui [[Petrogradas|Petrograde]] ir Petrogrado Karinio-revoliucinio komiteto narys.
Nuo [[1917]] m. – [[ČK]] vadovas, nuo 1922 m. – [[GPU]] (''Главное политическое управление'', Vyriausios Politinės valdybos) vadovas, [[1919]] - –[[1923]] m. – [[Tarybų Rusija|Tarybų Rusijos]] vidaus reikalų [[liaudies komisaras]], [[1921]] - –[[1926]] m. – TSRS susisiekimo [[liaudies komisaras]].
Dalyvavo [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniame kare]] – buvo Maskvos gynybos komiteto narys, Pietvakarių fronto užnugario viršininkas, Vakarų fronto Revoliucinės karo tarybos narys.