Kolektyvizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kolektyvizacija'''  – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į [[kolūkis|kolūkius]] ir [[tarybinis ūkis|tarybinius ūkius]]. Masinė kolektyvizacija [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] prasidėjo [[1929]]  m. Ji vyko dviem etapais: buožių likvidavimo ir kolūkių kūrimo. „Išbuožinimas“ vertė valstiečius greičiau stoti į [[kolūkis|kolūkius]] bei formavo kolūkių materialinę bazę. [[1929]]–[[1930]]  m. buvo „išbuožinta“ 320 tūkst. valstiečių ūkių jų turtą atiduodant kolūkiams. Neretai būdavo „išbuožinami“ vidutiniai, vargingieji valstiečiai. Iš viso buvo ištremta iki 15 % kaimo gyventojų. Dauguma represuotųjų buvo geri ūkininkai, darbštūs ir tvarkingi valstiečiai.{{faktas}}

Kolektyvizacija sužlugdė [[žemės ūkis|žemės ūkį]]. [[1933]]  m. 1 ha žemės buvo išgaunama tik 5,7 cnt grūdų, mažiau nei [[1913]]  m. [[Gyvulininkystė]]s produkcija sudarė 65 % 1913  m. lygio. Galvijų sumažėjo nuo 60,1 mln. [[1928]]  m. iki 33,5 mln. [[1933 ]] m. [[1932 ]] m. Sovietų Sąjungoje įvedus [[pasas|pasus]], kolūkiečiai jų negavo ir liko „pritvirtinti“ prie kolūkių. [[Žemės ūkis|Žemės ūkyje]] įsigalėjo direktyvinis planavimas, [[biurokratija|biurokratinis]] vadovavimas.

1929–1933  m.  – per ketverius metus  – buvo ištremta į [[Sibiras|Sibirą]], uždaryta lageriuose, mirė nuo bado ir ligų apie 15 mln. valstiečių.