Vladas Daumantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Mokėsi Kražiuose, [[Liepoja|Liepojoje]], [[1911]]  m. baigė [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]], [[1912]]  m. išvyko į [[Miunchenas|Miuncheną]]. [[1916]]  m. baigė istoriją ir meno istoriją [[Fribūro universitetas|Fribūro universitete]] ([[Šveicarija]]).

Nuo [[1912]]  m. dalyvavo lietuvių studentų draugijos „Rūta“ veikloje, su [[Juozas Purickis|J. Purickiu]] ir [[Antanas Steponaitis|A. Steponaičiu]] [[1915]]  m. ją reorganizavo į „Lituania“, [[1916]]–[[1917]]  m. jos pirmininkas. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] dalyvavo [[Lozanos lietuvių I konferencija|Lozanos]] ([[1916]]  m., [[1918]]  m.), [[Berno konferencija|Berno]] (1916  m., [[1917]]  m.) ir [[Hagos konferencija|Hagos]] (1916  m.) konferencijose. 1917  m. [[sausio 31]] m. surengė pasaulinę Lietuvos dieną. [[Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti|Nukentėjusiųjų nuodėl karo šalpos komiteto]] ir Lietuvos informacinio biuro Lozanoje narys.

[[Lozanos lietuvių III konferencija|Lozanos lietuvių konferencijos]] įgaliotas kūrė Lietuvos valstybinę simboliką ([[VytisLietuvos herbas|Vytį„Vytį“]], [[Lietuvos vėliava|tautinę vėliavą]], pašto ženklą, atvirukus) ir ją populiarino. Sudarė lietuvišką Lietuvos žemėlapį („Carte de la Lituanie“ 1917  m.) su Lietuvos istorinėmis sienomis nuo [[Mindaugas|Mindaugo]] laikų. Nuo [[1919]]  m. [[sausio 10]] d. Lietuvos Respublikos įgaliotasis atstovas Šveicarijoje. 1919  m. balandžio  – gegužės mėn. kaip užsienio reikalų ministerijos atstovas dalyvavo derybose su [[Lenkija]] dėl Lietuvos Respublikos pripažinimo ir valstybinės sienų nustatymo. Po [[1922]]  m. iš politinės veiklos pasitraukė. [[1924]]–[[1941]]  m. dirbo [[Kauno apygardos teismas|Kauno apygardos teismo]] prisiekusiuoju vertėju.<ref>{{VLE|IV|534|[[Vykintas Vaitkevičius]]|Vladas Daumantas}}</ref> Mokėjo apie 20 kalbų.

tuiGyveno Kaune, K. Donelaičio gatvėje nr. 31 (dabar – nr. 67), keturių kambarių bute, kuris vis labiau priminė muziejų su taikomosios ir vaizduojamosios dailės, filatelijos, numizmatikos, spaudinių kolekcijomis. Kolekcionavo meno kūrinius, kaupė biblioteką, buvo [[XXVII knygos mėgėjų draugija|XXVII knygos mėgėjų draugijos]] narys. [[1944]] m. liepos pasitraukė į Vakarus, vertingiausias kolekcijos retenybes pasiėmė su savimi, nuo [[1951]] m. gyveno [[JAV]]. Dalį jo kolekcijos saugo [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]], kita dalis išblaškyta. V. Daumantui mirus, kolekcija išparduota. Jo knygų ir paveikslų yra [[Kazimieras Varnelis|K. Varnelio]] namuose  – muziejuje Vilniuje.<ref>[http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/knygot/45/straipsniai/str15.pdf NEŽINOMI VLADO DAUMANTO ASMENINĖS BIBLIOTEKOS LIKIMO DOKUMENTAI]</ref>