|
[[Vaizdas:IE expansion.png|240px|thumb|right|Indoeuropiečių migracijų nuo maždaug 4000 iki 1000 m. pr. m. e. žemėlapis pagal Kurganų modelį. Migracija į Anatoliją (parodyta brūkšniuota linija) galėjo vykti per Kaukazą arba per Balkanus. Rožine spalva pažymėta indoeuropiečių protėvynė ([[Samaros kultūra]], [[Srednyj Stogo kultūra]]). Tamsiai oranžine pažymėta teritorija apgyvendinta indoeuropiečių apie 2500 m. pr. m. e., oranžine spalva - – teritorija apgyvendinta apie 1000 m. pr. m. e.]]
[[Vaizdas:Kurgan map.png|thumb|240px|Kurganų kultūra]]
'''Kurganų hipotezė''' (arba "teorija"„teorija“, "modelis"„modelis“) yra vienas iš [[indoeuropiečių kilmė]]s aiškinimų, pagal kurį archeologinės "Kurganų„Kurganų kultūros"kultūros“ (sąvoka apimanti [[Duobinių kapų kultūra|duobinių kapų kultūrą]] ir jos pirmtakus) [[Ponto stepė]]je žmonės greičiausiai kalbėjo [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbe]].
Kurganų modelis yra plačiausiai priimtas indoeuropiečių kilmės scenarijus<ref>Strazny, Philipp (Ed). (2000), Dictionary of Historical and Comparative Linguistics (1 ed.), Routledge, ISBN 978-1-57958-218-0</ref>, nors alternatyvios teorijos, pvz., nurodančios indoeuropiečių [[Anatolijos hipotezė|protėvyne buvus Anatoliją]], turi savo šalininkų. V. Safronovo [[Balkanų hipotezė]]s šalininkų daugiausia yra buvusios TSRS teritorijoje. Mokslininkai, kurie laikosi kurganų hipotezės, sieja kurganus ir [[Duobinių kapų kultūra|Duobinių kapų kultūrą]] su indoeuropiečių protėviais, gyvenusiais Juodosios jūros pakrančių stepėse ir pietryčių Europoje nuo V iki III tūkst.pr.m.e.
Kurganų hipotezę XX a. šeštajame dešimtmetyje pirmoji suformulavo Marija Gimbutienė, kuri "Kurganų„Kurganų kultūrą"kultūrą“ suskirstė į keturis vienas po kito sekusius periodus, kurių ankstyviausias (Kurganų I) apėmė [[Samaros kultūra|Samaros]] ir [[Seroglazovo kultūra|Seroglazovo]] kultūras [[Dniepras|Direpro]]-[[Volga|Volgos]] regione [[vario amžius|vario amžiuje]] (IV tūkst. pr. m. e. pradžia). Šios kultūros nešėjai buvo klajokliai gyvulių augintojai, kurie pasak modelio III tūkst. pr. m. e. pradžioje paplito visoje [[Ponto-Kaspijos stepė]]je ir [[Rytų Europa|Rytų Europoje]].<ref>Gimbutas, Marija (Spring/Summer 1985), "Primary„Primary and Secondary Homeland of the Indo-Europeans: comments on Gamkrelidze-Ivanov articles"articles“, Journal of Indo-European Studies 13 (1&2): p. 190.</ref>
== Apžvalga ==
1956 m. publikuotame leidinyje "The„The Prehistory of Eastern Europe, Part 1"1“ Marija Gimbutienė pateikė naujovišką tarpdisciplininę [[Archeologija|archeologijos]] ir [[Lingvistika|lingvistikos]] sinteze besiremiančią versiją apie indoeuropiečių kilmę. Pagal Kurganų modelį indoeuropiečių protėvyne buvo Ponto-Kaspijos stepė, kurioje kalbėta indoeuropiečių prokalbe. "Kurganų„Kurganų kultūra"kultūra“ palaipsniui išplito į visas palei Juodąją jūrą esančias stepes.
== Kurganų kultūra ==
Kurganų kultūros sąvoką 1956 m. įvedė archeologė [[Marija Gimbutienė]], taip bandydama apjungti vėlyvojo neolito ir ansktyvojo bronzos amžiaus archeologines kultūras egzistavusias dabartinėje Rusijoje, Ukrainoje ir Moldavijoje panašias savo laidojimo būdais.
== Nuorodos ==
| 