Jūros banga: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
Gramatinių ir kt. klaidų taisymas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Pridedama: ln:Mbóngé |
S Gramatinių ir kt. klaidų taisymas |
||
Eilutė 8:
Pagal [[Džefrio teorija|Džefrio teoriją]], atsiradus pradiniam bangavimui, jis dar labiau stabdo [[oras|oro]] judėjimą, sudarydamas [[oras|oro]] [[sūkurys|sūkurius]]. Kai [[oras|oro]] [[srautas]] spaudžia antvėjinę bangos pusę, o krisdamas nuo bangos – spaudžia pavėjinę bangos pusę priešinga kryptimi tuo dar padidindamas bangavimą.
Silpnai išjudintame vandens paviršiuje atsiranda mažos, trumpos bangelės, kurios išjudinimo priežasčiai išnykus yra slopinamos vandens kapiliarinės įtampos, todėl vadinamos kapiliarinėmis bangomis. Išoriniai jėgai stiprėjant kapiliarinė įtampa greitai pasidaro nebereikšminga, ji viršijama gravitacijos, kuri stengiasi vertikalų vandens paviršių grąžinti į ramybės būseną arba kitaip – vienodo vandens tankumo lygį. Kai viršūnė
Fizikai bangavimą aiškina orbitinių vandens dalelių judėjimu. Bangos energija susideda iš potencinės ir kinetinės jėgų, kuri yra vandens dalelių judėjimas bangos viduje.
Toliau pagal [[Džefrio teorija|Džefrio teoriją]]:
Artėdamos prie [[sausuma|sausumos]], bangos aukštėja ir stiprėja, kol galiausiai ištykšta klostydamos [[
== Bangavimo klasifikavimas: ==
* pagal kilmę:
** vėjo sukeliamos,
**
** anobarinės (dėl staigaus atmosferinio slėgio pokyčio),
** laivų sukeliamos,
** dėl ledkalnio ar atitrūkimo lūžio;
* pagal jėgos poveikį:
** laisvosios, negyvos (jėgos nebeveikia susikūrusios bangos),
** priverstinės (kada jėgos nenustoja veikti);
* pagal bangos elementų pokyčius laike:
** susifomavusios,
** nesusiformavusios;
* pagal
** išorinės (susikūrusios jūros paviršiuje),
** vidinės (susikūrusios tam tikrame gylyje);
* pagal bangos ilgį ir jūros gylį:
** trumpos (kada bangos ilgis žymiai mažesnis už jūros gylį),
** ilgos (kada bangos ilgis didesnis už jūros gylį);
* pagal bangų rūšį:
** gravitacinės,
** planitarinės,
** persiduodančios.
== Bangavimas balais (jūrinis žinynas) ==
Eilutė 52:
| 0 B || 0 m || labai rami [[Jūra (geografija)|jūra]] || veidrodinis [[vanduo|vandens]] paviršius || 0°B
|-
| 1 B ||
|-
|2 B || 0,
|-
|3 B || 0,
|-
|4 B || 1,
|-
|5 B || 2,
|-
|6 B || 3,
|-
|7 B || 6,
|-
|8 B || 8,
|-
|9 B || 11,0 ir daugiau m || ypatingai stiprus bangavimas || nieko nesimato per purslus ||
|}
{{Commons|Category:Water waves|no=T}}
|