Pijus Bielskus: Skirtumas tarp puslapio versijų

428 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
{{Žmogaus biografija
'''Pijus Bielskus''' ([[1880]] m. [[sausio 11]] d. [[Balsupiai|Balsupiuose]], [[Šunskų valsčius]], [[Marijampolės apskritis]] – [[1958]] m. [[liepos 16]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininkas.
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas= rel
| paveikslėlis = BielskusP.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = {{Gimė|1880|1|11|}}
| gimimo vieta = {{flagicon|Rusija|1858}} [[Balsupiai|Balsupiuose]], [[Šunskų valsčius]], [[Marijampolės apskritis]], [[Rusijos imperija]]
| mirties data = {{Mirė|1958|7|16|1880|1|11|}}
| mirties vieta = {{flagicon|Lietuva|SSR}} [[Kaunas]]
| tėvai =
| veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininkas
| partija =
| alma_mater = [[Fribūro universitetas]]
| apdovanojimai =
| parašas =
| vikiteka= Category:Pijus Bielskus
}}
'''Pijus Bielskus''' ([[1880]]  m. [[sausio 11]] d. [[Balsupiai|Balsupiuose]], [[Šunskų valsčius]], [[Marijampolės apskritis]]  – [[1958]]  m. [[liepos 16]] d. [[Kaunas|Kaune]])  – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininkas.
 
== Biografija ==
Mokėsi [[Keturvalakiai|Keturvalakių]] pradinėje mokykloje, [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]], dalyvavo klieriko [[Ignas Čižiauskas|Igno Čižausko]] įkurtos slaptos klierikų „penkiukių” organizacijos vadovybėj (organizacijos tikslas  – skaityti lietuviškus laikraščius bei raštus ir studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. [[1903]]  m. [[gegužės 17]] d. [[Varšuva|Varšuvoje]] įšventintas kunigu. Nuo [[1904]] iki [[1910]]  m. mokėsi užsienyje: tris metus [[Šveicarija|Šveicarijos]] [[Fribūro universitetas|FribourgoFribūro]] ir dvejus metus [[Belgija|Belgijos]] [[LeuvenasLeuveno universitetas|Leuveno universitete]] universitete, kuriame gavo filosofijos daktaro laipsnį. 1910 m. profesoriauti pradėjo [[Seinų kunigų seminarija|Seinų seminarijoje]], karo metu [[Tambovas|Tambove]] vadovavo trejus metus Žiburio draugijos mergaičių gimnazijai.
[[1919]] m. [[birželio 16]] d. kaip vienas iš Lietuvos Amerikos lietuvių atstovų vyko į [[Paryžiaus taikos konferencija|Taikos konferenciją]] Paryžiuje. Delegacijai buvo pavesta griežtai reikalauti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo neįsileidžiant į bet kokias kitas kombinacijas, kol Lietuvos nepriklausomybės klausimas nebus tinkamai išrištas ir kt. [[1920]] m. [[kovo 1]] d. paskirtas užsienio reikalų ministerijos patarėju, dalyvavo sprendžiant klausimus su [[Vatikanas|Vatikanu]], dalyvavo kaip sekretorius ir iždininkas Lietuvos delegacijos Rygoje Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti. [[1921]] m. [[balandžio 10]] d. Respublikos prezidento kanceliarijos viršininkas, nuo [[1930]] m. [[rugsėjo 1]] d. Lietuvos ordinų kancleris.
 
1910 m. pradėjo profesoriauti [[1919Seinų kunigų seminarija|Seinų seminarijoje]], karo metu [[Tambovas|Tambove]] vadovavo trejus metus Žiburio draugijos mergaičių gimnazijai. [[1919]] m. [[birželio 16]] d. kaip vienas iš Lietuvos Amerikos lietuvių atstovų vyko į [[Paryžiaus taikos konferencija|Taikos konferenciją]] Paryžiuje. Delegacijai buvo pavesta griežtai reikalauti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo neįsileidžiant į bet kokias kitas kombinacijas, kol Lietuvos nepriklausomybės klausimas nebus tinkamai išrištas ir kt. [[1920]]  m. [[kovo 1]] d. paskirtas užsienio reikalų ministerijos patarėju, dalyvavo sprendžiant klausimus su [[Vatikanas|Vatikanu]], dalyvavo kaip sekretorius ir iždininkas Lietuvos delegacijos Rygoje Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti. Nuo [[1921]]  m. [[balandžio 10]] d. Respublikos prezidento kanceliarijos viršininkas, nuo [[1930]]  m. [[rugsėjo 1]] d. Lietuvos ordinų kancleris. – tvarkė [[Lietuvos valstybės apdovanojimai|valstybės apdovanojimus]].
== Veikla ==
 
Vienas iš [[Ateitininkai|Ateitininkų federacijos]] vadovų. Nuo 1920 m. dirbo valstybinį darbą – buvo komisijos sienai su [[Latvija]] nustatyti narys. Po metų paskirtas prezidento kanceliarijos viršininku, kuriuo išdirbo iki pat [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] atėjimo [[1940]] m. Kartu jis buvo ir [[ordinų kancleris|ordinų kancleriu]] – tvarkė [[Lietuvos valstybės apdovanojimai|valstybės apdovanojimus]]. [[1940]]  m. nuvyko pas savo brolį knygnešį [[Vincas Bielskus|Vincą Bielskų]] ir jo namuose paslėpė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] originalą, kurio tolesnis likimas nežinomas.
 
Sovietiniais metais dirbo įvairiose pareigose, paskutinė jo darbo vieta  – sodininkas Kauno J. A. Domaševičiaus tuberkuliozės sanatorijoje. Palaidotas Kauno [[Panemunės kapinės]]e.
 
== Nuorodos ==
51 001

pakeitimas