Beludžistanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 15:
| Sąrašas = '''Didžiojo Irano regionai''':<br />[[Kurdistanas]], [[Lorestanas]], [[Chuzestanas]], [[Persijos Irakas|Irakas]], [[Azerbaidžano istorija|Azerbaidžanas]], [[Tabaristanas]], [[Farsas (regionas)|Farsas]], [[Jazdas (regionas)|Jazdas]], [[Kermanas (regionas)|Kermanas]], [[Chorasanas]], [[Chorezmas]], [[Sistanas]], [[Beludžistanas]], [[Makranas]]
}}
'''Beludžistanas''' - – istorinis regionas [[Azija|Azijoje]], [[Irano kalnynas|Irano kalnyne]]. Apima vakarų [[Pakistanas|Pakistaną]], pietryčių [[Iranas|Iraną]] ir pietų [[Afganistanas|Afganistaną]]. Teritorija apima daugiau nei 0,5 mln. km², joje gyvena daugiau nei 5 mln. gyventojų. Vyraujančios tautos: [[beludžiai]], [[brahujai]], [[puštūnai]], [[sindai]].
 
== Geografija ==
[[Vaizdas:Major ethnic groups of Pakistan in 1980.jpg|thumb|left|Beludžistanas - – rausva spalva]]
Regionas apima pietryčiausią [[Didysis Iranas|Didžiojo Irano]] teritoriją, kuri vakaruose, ties [[Hormuzo įlanka]], susisiekia su [[Farsas (regionas)|Farsu]], o šiaurės vakaruose - – su [[Kermanas (regionas)|Kermano regionu]]. Šiaurėje jį apriboja [[Dešte Lutas]], o šiaurės rytuose pereina į [[Sistanas|Sistaną]]. Rytinė Beludžistano riba yra [[Indas (upė)|Indo upė]], už kurios yra istorinis [[Sindas|Sindo]] regionas. Kartais Beludžistano pietinė pakrantė išskiriama kaip [[Makranas]].
 
Regionas labai kalnuotas, pasižymi atšiauriu klimatu, didžiuma jo nėra tinkama gyventi. Gyvenami tik derlingi upių slėniai, kuriuose verčiamasi žemdirbyste.
 
== Istorija ==
Senovėje Beludžistanas buvo vadinamas [[Gedrosija]], jame gyveno [[puštunai|puštunų]] protėviai. Jis buvo valdomas [[Achemenidai|Achemenidų]], [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Makedoniečio]] ir kitų persiškų ir graikiškų dinastijų.
 
[[VII a.]] Beludžistanas buvo prijungtas prie [[Kalifatas|Kalifato]], čia prasidėjo islamizacija. Skirtingai nei regionuose šiauriau, kur jau [[IX a.]] formavosi vietinės dinastijos, Beludžistanas iki [[X a.]] pabaigos išliko Arabų kontrolėje. [[XI a.]] jį nukariavo [[seldžiukai]]. Tuo metu keitėsi regiono sudėtis - – į čia iš vakarų migravo klajokliai iranėnai, kurie vėliau tapo [[beludžiai]]s, kurie stūmė vietos gyventojus (puštunų protėvius) į šiaurę - – šie nuo tada apsigyveno [[Seisatanas|Seistane]]. Taip regionas tapo žinomas dabartiniu pavadinimu. Čia viešpatavo [[Guridai]], [[Chorezmidai]], [[Chulaguidai]] ir [[Timūridai]].
 
[[XIV a.|XIV]]-[[XV a.]] buvo susidariusios vietinės beludžių ir brahujų valstybėlės, kurios neretai turėjo ekspansionistinių planų, pirmiausia vadovaujant Arghunų giminei. Tai - – Beludžistano kaip politinio vieneto laikotarpis.
 
Nuo [[XVI a.]] dėl Beludžistano varžėsi dvi didelės imperijos - – [[Mogolų imperija]] rytuose, ir [[Safavidų imperija]] vakaruose. [[1556]]-[[1595]]  m. regionas priklausė Safavidams, vėliau iki [[1638]]  m. - – Mogolams, vėliau iki [[1708]]  m. - – vėl Safavidams. Imperijoms nusilpus, vėl valdė vietiniai bei afganų vadai. [[XVIII a.]] antroje pusėje pateko į [[Duranių imperija|Duranių valstybės]] priklausomybę. Vėliau čia įsigalėjo [[Britų imperija|Britų imperijos]] valdžia, regionas kelis kartus padalintas tarp jos kolonijų<ref>{{VLE|3}}</ref>.
 
Dabar Beludžistane, ypač Pakistanui priklausančioje dalyje (Beludžistano provincijoje), veikia [[separatizmas|separatistiniai]] judėjimai, kovojantys dėl regiono nepriklausomybės.