Kulpė: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{Upė

| Pavadinimas = Kulpė

| Paveikslėlio apibūdinimas = Kulpė šalia [[Kryžių kalnas|Kryžių kalno]]

| Ilgis = 25,8

| Vikiteka = Category:Kulpė

}}

'''Kulpė''' – upė [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Šiaulių rajonas|Šiaulių]] ir [[Joniškio rajonas|Joniškio rajonuose]], dešinysis [[Mūša|Mūšos]] intakas.

 

== Geografija ==

Išteka iš [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]] šiaurinės dalies, pravinguriuoja į šiaurę pro [[Piktmiškis|Piktmiškio]] durpynus ir numelioruota vaga pro Piktmiškio – [[Margiai (Šiauliai)|Margių]] tvenkinius, kerta Pramonės gatvę, [[Pabaliai (Šiauliai)|Pabalių]] parką, nuo Serbentų gatvės viaduko požeminiu tuneliu srūva iki [[Prūdelis|Prūdelio]], vėl po žeme kerta [[Vilnius|Vilniaus]] gatvę, prateka [[Talša|Talšos]] ir [[Ginkūnų ežeras|Ginkūnų ežerus]], kerta [[Ryga|Rygos]] kelią, vingiuoja [[Sutkūnai|Sutkūnų]], [[Bridai|Bridų]], [[Jurgaičiai (Šiauliai)|Jurgaičių]] kaimų laukais, apriečia iš pietryčių [[Kryžių kalnas|Kryžių kalną]], toliau teka šiaurės rytų kryptimi tarp [[Naisiai|Naisių]] ir [[Meškuičiai|Meškuičių]], o prie [[Kipštai|Kipštų]] ir [[Mekiai|Mekių]] kaimų ribos įteka į Mūšą.

 

 

== Intakai ==

* Kulpėn įteka nedidelis [[Vijolė]]s upelis, kuris, tekėdamas per miesto pramoninį rajoną, surenka paviršines lietaus nuotekas nuo įvairių pramonės įmonių teritorijų ir iš 20 lietaus nuotekų išleistuvų.

* Talšos ežere į Kulpę dešiniuoju intaku įsilieja [[Rūdė]]s upelis, atnešantis Šiaulių miesto centro paviršinių vandenų ir [[Kalniukas|Kalniuko]] rajono buitinių nuotekų taršą.

 

== Istorija ==

Iki [[1870]] m. iš ežero upelis tekėjo laisva vaga ir buvo pakankamai vandeningas. Tiesiant [[Liepojos-Romnų geležinkelis|Liepojos-Romnų geležinkelį]] upelio dalis po sankasa buvo kanalizuota. [[1877]] m. pastatyta užtvanka prie [[Chaimas Frenkelis|Chaimo Frenkelio]] [[Frenkelio fabrikas|odų fabriko (vėliau batų fabrikas „Elnias“)]], už kurios susidarė Prūdelio tvenkinys. [[1880]] m. įrengta užtvanka ir Ginkūnų ežero šiaurinėje dalyje, pakėlusi vandens lygį apie 2 m.

 

== Kulpės problema ==

Šiauliai – vienas iš nedaugelio šalies miestų, įsikūrusių ne prie didžiųjų upių. Geriamojo vandens Šiauliams ieškota seniai. [[1936]] m. ekspertu buvo pakviestas [[Berlynas|Berlyno]] universiteto profesorius Briksas ir [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] mokslinė grupė, kuriai vadovavo docentas [[Steponas Kairys]]. Atlikus požeminio vandens žvalgybą, mokslininkai nusprendė vandenvietę įrengti [[Aleksandrija (Šiauliai)|Aleksandrijos]] laukuose, [[Salduvė]]s piliakalnio papėdėje. Šioje vietoje vandens kokybė atitiko galiojusių normų reikalavimus. Ten esantį [[Lepšiai (Šiauliai)|Lepšių]] šaltinio vandenį buvo numatyta surinkti požeminėmis galerijomis ir siurbliais tiekti miestui.

 

 

== Kulpės gelbėjimas ==

[[1991]] m. [[Aukštrakiai|Aukštrakiuose]], šalia dumblo kaupimo ir laikymo aikštelių pradėti statyti pirmieji vandenvalos įrenginiai, kurių pajėgumas su atsarga turėjo tenkinti miesto poreikius. Tačiau netrukus milžiniška infliacija sustabdė visus darbus. O netrukus bankrutavus didžiausioms miesto įmonėms paaiškėjo, kad tokių didelių nuotekų valymo įrenginių nebereiks.

[[1996]] m. [[rugsėjo 25]] d. Lietuvos Respublikos [[Seimas]] patvirtino valstybinę aplinkos apsaugos strategiją, kurioje konstatavo, kad organinių medžiagų vidutinės koncentracijos Kulpėje leidžiamą normą viršijo iki 10 kartų, [[Nitritas|nitritų]] iki 13 kartų, amonio ir [[azotas|azoto]] 27 kartus, [[fosforas|fosfatų]] iki 10–26 kartų.

 

== Tolesni darbai ==

[[2005]] m. pradėta įgyvendinti plačios apimties [[Venta|Ventos]] – [[Lielupė]]s baseinų aplinkosaugos programa, kurioje numatyta ir Kulpės baseino vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimas ir plėtra, leisiantys panaikinti upės ir ežerų taršą buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis. Vykdoma Talšos ežero valymo programa, kurią baigus ežeras bus išvalytas nuo sunkiaisiais [[metalas|metalais]] užteršto dumblo.

 

[[Kategorija:Šiaulių upės]]

[[Kategorija:Šiaulių rajono upės]]