|
== Istorija ==
[[1919]] m. rugsėjį [[Kaunas|Kaune]] įvykęs [[Lietuvos darbo federacija|Lietuvos darbo federacijos (LDF)]] steigiamasis suvažiavimas nutarė leisti LDF savaitinį laikraštį “Darbininkas”„Darbininkas“. Laikraščio sumanytoju buvo [[ateitininkas]], katalikiškų darbininkų draugijų organizatorius [[Vytautas Endziulaitis]] ([[1893]] - [[1918]]), dėl ankstyvos mirties savo sumanymo nespėjęs įgyvendinti. Pirmasis “Darbininko”„Darbininko“ numeris išėjo [[1919]] m. lapkričio 30 d., atspausdintas Kaune, [[Š. Neumano spaustuvė|Š. Neumano spaustuvėje]].
Pirmaisiais laikraščio redaktoriais ir bendradarbiais buvo [[Lietuvos darbo federacija|LDF]] valdybos nariai [[Eliziejus Draugelis]], [[Pranas Viktoras Raulinaitis|Pranas Raulinaitis]], [[Petras Radzevičius (1894)|Petras Radzevičius]], [[Viktoras Beržinskas]] ir kiti.
Laikraštis ragino darbininkus šviestis, lavintis, skleidė blaivybės idėjas, informavo apie ekonominio, politinio Lietuvos gyvenimo įvykius, pasakojo apie darbininkų veikimą kitose šalyse, spausdino socialinės tematikos poezijos ir prozos kūrinėlius.
Laikraštis išgyveno ne vieną krizę. [[1929]] m. karo cenzūrai sustabdžius “Darbininko”„Darbininko“ leidimą, nuo balandžio iki lapkričio jį kitu pavadinimu – “Lietuvos[[Lietuvos darbininkas”darbininkas (1929)|„Lietuvos darbininkas“]] - leido prof. [[Pranas Dovydaitis]]. [[1934]] m. vasarį Pranas Dovydaitis vėl perėmė prasiskolinusio “Darbininko”„Darbininko“ leidimą iš Lietuvos darbo federacijos, kuri po poros mėnesių pati reorganizavosi į [[Lietuvos krikščionių darbininkų sąjunga|Lietuvos krikščionių darbininkų sąjungą ]] (LKDS).
[[1935]] m. spaudos įstatymas privertė “Darbininką”„Darbininką“ keisti įprastinę tematiką. Imta skelbti prezidento [[Antanas Smetona|A.Smetonos]] kalbas. Sumažėjo žinučių iš Lietuvos, o [[1936]]-aisiais iki vasaros šios žinutės buvo beveik dingusios. Tačiau [[1937]] m. naujasis “Darbininko”„Darbininko“ kolektyvas (techninis redaktorius [[Aleksandras Sakas]], administratorius [[Stasys Šliupas]]) paskelbė duosią laikraščiui naują turinį ir formą. Laikraštis padidino apimtį, buvo įvesti nauji skyriai: vaikų, sveikatos, kiemsargių, dvarų darbininkų, suaktyvinti moterų ir jaunimo skyrius.
Po [[1940]] m. [[birželio 15]] dienos – [[Lietuvos okupacija|Lietuvos okupacijos]] pradžios – laikraštis kurį laiką dar buvo leidžiamas. Nors jo leidėjai visada buvo [[tautininkai|tautininkų]] režimo oponentai, tačiau naujoji valdžia, vidaus reikalų ministro [[Mečislovas Gedvilas|Mečislovo Gedvilo]] įsakymu [[1940]] m. [[birželio 28]] dieną uždraudusi LKDS, sustabdė ir “Darbininko”„Darbininko“ leidimą. Paskutinis laikraščio numeris – 1070-tasis - išėjo [[1940]] m. [[liepos 3]] d.
Laikraštį spausdino įvairios Kauno spaustuvės, ilgiausiai – [[Varpas (bendrovė)|“Varpo”„Varpo“]], [[“Vilniaus”Vilniaus spaustuvė|“Vilniaus”„Vilniaus“]] ir [[Žaibas (bendrovė)|“Žaibo”„Žaibo“]]. Tiktai [[1920]] m. vasarą dėl Kauno spaustuvininkų streiko buvo naudotasi [[N. Feigenzono spaustuvė|N. Feigenzono spaustuvės]] [[Panevėžys| Panevėžyje]] paslaugomis.
* [[Pranas Dovydaitis]] – [[1929]] - [[1940]] m. su mėnesio pertrauka [[1929]] m., kai laikraštį redagavo [[Justinas Kuras]].
Prof. [[Pranas Dovydaitis|Pranui Dovydaičiui]] perėmus “Darbininką”„Darbininką“, laikraštį redagavo “faktinieji”„faktinieji“ redaktoriai [[Antanas Sabaliauskas (1907)|Antanas Sabaliauskas]] ([[1932]] – [[1934]]), [[Kazys Mockus]] ([[1934]] – [[1935]]) ir kiti, paskutinysis - [[Aleksandras Sakas]] ([[1936]] – [[1937]] ir [[1939]] – [[1940]]).
| 