Seinų apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1919]] m. pabaigoje buvo uždarytos visos apskrities lietuviškos mokyklos. Lenkų administracija pradėjo kontroliuoti situaciją - įsteigė privalomas valstybines mokyklas, kurias turėjo lankyti ir lietuviai. Iki [[1924]] m. mokinių tėvai buvo nusiteikę bet kokia kaina mokyti vaikus lietuviškai, sutiko net mokėti baudas. Lenkijos tautinių mažumų švietimo reikalus turėjo pakeisti [[1924]] m. [[liepos 31]] d. išėjęs įstatymas, tačiau šiame krašte dvikalbystės įstatymas švietimui nebuvo taikomas ir tai dar labiau prisidėjo prie polonizacijos stiprinimo. Po [[1926]] m. Lenkijoje įvykusio gegužės perversmo, tų pačių metų pabaigoje prasidėjo masiški lietuvių persekiojimai. Lenkų represinės jėgos įsiveržinėjo į lietuvių mokyklas, bažnyčias ir draugijų gyvenimą. Pradėti kontroliuoti vietiniai savivaldos organai. Dažnai buvo organizuojami pakartotiniai rinkimai. [[1927]] m. apskrityje buvo įvykdyta daug rinkimų klastočių. [[1927]] m. vykstant rinkimams [[Seinų valsčius|Seinų valsčiuje]] į valsčiaus tarybą buvo išrinkti 8 lietuviai ir 4 lenkai, kas netenkino lenkų valdžios ir šie surengė naujus rinkimus per kuriuos jau buvo išrinkti 7 lenkai ir 5 lietuviai. Tais pačiais metais [[KrasnavasKrasnavo valsčius|KrasnaveKrasnavo valsčiuje]] į valsčiaus tarybą buvo išrinkti vien lietuviai, bet apskrities viršininkas vietoje keturių lietuvių paskyrė keturis lenkus. Panaši savivalė buvo vykdoma ir valsčių viršaičių rinkimuose. Nors apskrities lietuviai aktyviai dalyvavo vietos valsčių savivaldos gyvenime, bet dėl nuolatinių lenkų valdžios trukdymų taip ir negalėjo deramai dalyvauti valsčių valdžios struktūrose.

[[1931]] m. buvo uždaryta lietuvių mokykla [[Vilkapėdžiai|Vilkapėdžiuose]], [[1933]] m. buvo uždaryta apie 90 mokinių turėjusi [[Paliūnai|Paliūnų]] lietuvių mokykla ir [[1933]] m. uždaryta taip pat apie 90 mokinių turėjusi [[Vaičiuliškės|Vaičiuliškių]] lietuvių mokykla. [[1936]] m. [[balandžio 1]]-[[balandžio 4|4]] dienomis [[Vilnius|Vilniuje]] vykusioje Lenkijos mokytojų inspektorių ir inspektorių pavaduotojų konferencijoje buvo griežtai nutarta, kad visi lietuviai privalo mokytis viešosiose mokyklose. Lietuviškos privačios mokyklos buvo laikomos kenkiančiomis Lenkijos interesams, todėl nutarta jas panaikinti. [[1936]] m. pradžioje buvo priimtas Vilniaus vaivados [[Liudvikas Bocianskis|Liudviko Bocianskio]] parengtas slaptasis memorialas apie administracinės valdžios priemones prieš Lenkijos lietuvius ir apie planus šiuo klausimu ateičiai. Šis memorialas sudarė pagrindą griežtai represijų bangai prieš Lenkijos lietuvius. Pirmiausiai šis potvarkis atsiliepė Šv. Kazimiero lietuvių draugijai, kurioje buvo apie 300 narių ir veikė 8 skyriai. Skyrius pradėta uždarinėti pasienio zonoje. [[1936]] m. [[lapkričio 26]] d. Balstogės vaivada uždraudė draugijos veiklą [[Gardino apskritis|Gardino]], [[Suvalkų apskritis|Suvalkų]] ir Seinų apskrityse. Bocianskio memoriale buvo pateiktos naujos instrukcijos dėl bibliotekų, skaityklų ir spaustuvių. Norint plėsti šių įstaigų veiklą, reikėjo gauti leidimą, o jį galėjo gauti tik Lenkijos pilietispiliečiai. [[1936]] m. Balstogės vaivada apskrityje uždraudė ''Ryto'' draugijos veiklaveiklą. Masinis ''Ryto'' draugijos skyrių, jos skaityklų bei mokyklų uždarinėjimas prasidėjo pasienio zonoje. [[1937]] m. gegužės mėnesį policija neleido rengti Šv. Kazimiero draugijos vakaro [[Vaičiuliškės]]e, nors buvo gautas seniūno leidimas. Dalyviams buvo įsakyta išsiskirstyti per 5 minutes. Nepaklususiems buvo surašinėjami protokolai ir skiriamos piniginės baudos. [[1937]] m. [[liepos 10]] d. netoli administracinės linijos lenkų policija nušovė Šv. Kazimiero draugijos skyriaus pirmininką J.Baliūną, o tų pačių metų [[liepos 21]] d. nušautas kitas draugijos narys J.Mikulskas. Uždarius Šv. Kazimiero draugiją, buvo kuriamos ''Jaunų ūkininkų kuopelės'' (JŪK), kurių [[1937]] m. apskrityje buvo 17. Ypač suvaržytas buvo jaunimo gyvenimas, nebuvo leidžiama ruošti vakarėlių, vaidinimų ar linksmintis šokiuose. Bet koks susirinkimas buvo nelegalus, o jo dalyviams taikomos represijos. [[1938]] m. [[sausio 24]] d. Seinų policijos komendantas darė kratas uždraustose skaityklose, ieškodamas neleistinų knygų.<ref>Onutė Burauskaitė.Vilniaus ''Suvalkųvaivados kraštoBocianskio represiniai veiksmai prieš lietuvių trėmimasšvietimą ir visiškas lietuviškų mokyklų panaikinimas rodo, kaip įnirtingai buvo siekiama sulenkinti vietos lietuvius.'' 11Tik ištvermingiausi lietuviai sugebėjo nelegaliai pereidinėti Lietuvos-16Lenkijos psl.administracinę Punskasliniją [[1997]]ir mleisti savo vaikus mokytis Lietuvoje.</ref>