Seinų apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 25:
:: ''Apie tarpukario Lietuvos apskritį žr. [[Seinų apskritis (Lietuva)]]''.
'''Seinų apskritis''' ({{pl|powiat sejneński}}) – [[apskritis]] [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] šiaurės rytinėje dalyje. Centras – [[Seinai]]. Ribojasi su [[Suvalkų apskritis|Suvalkų]] ir [[Augustavo apskritis|Augustavo]] apskritimis, taip pat su [[Lietuva]]. Plotas – 856,07 km², pagal gyventojų skaičių (21 454 žm.) ji mažiausia Lenkijoje, su skaitlinga [[Lietuviai|lietuvių]] tautine mažuma. Apskritis ribojasi su [[Suvalkų apskritis|Suvalkų]], [[Augustavo apskritis|Augustavo]] apskritimis bei [[Lietuva]] ir [[Baltarusija]].
== Istorija ==▼
[[Vaizdas:Suvalkutrikampis.jpg|left|thumb|190px|Teritorija priskirta Lietuvai pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]]]]▼
Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIX a.]] šioje teritorijoje gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų tauta - [[jotvingiai]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] iki [[1795]] m. ši teritorija priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiąjai Kunigaikštystei]]. Seinų apskritis sudaryta [[1807]] m. performavus [[Vygrių apskritis|Vygrių apskritį]], įėjo į [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]], [[1816]]–[[1837]] m. priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Augustavo vaivadija]]i, [[1837]]–[[1867]] m. [[Augustavo gubernija]]i, [[1867]]–[[1915]] m. [[Suvalkų gubernija]]i. [[1897]] m. apskrities plotas buvo apie 2000 km² ir joje gyveno 81,924 žmonės, o apskrityje buvo vienas miestas [[Seinai]] ir trys miesteliai [[Lazdijai]], [[Seirijai]], [[Veisiejai]]. [[1914]] m. apskrities plotas buvo 2124 km² ir 99,300 žmonių. [[1915]]–[[1916]] m. įėjo į [[Oberostas|Oberosto]] Suvalkų, [[1917]] m. – Vilniaus-Suvalkų, [[1917]]–[[1918]] m. Lietuvos sritį. [[1919]] m. pagal paskutinį [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijos]] administracinį paskirstymą į Seinų apskritį įėjo [[Berznyko valsčius|Berznyko]], [[Alnų valsčius|Alnų]], [[Kapčiamiesčio valsčius|Kapčiamiesčio]], [[Klevų valsčius|Klevų]], [[Krasnavo valsčius|Krasnavo]], [[Krasnapolio valsčius|Krasnapolio]], [[Kučiūnų valsčius|Kučiūnų]], [[Leipalingio valsčius|Leipalingio]], [[Lazdijų valsčius|Lazdijų]], [[Metelių valsčius|Metelių]], [[Miroslavo valsčius|Miroslavo]], [[Pokrovsko valsčius|Pakrausko]], [[Seirijų valsčius|Seirijų]], [[Šventežerio valsčius|Šventežerio]], [[Veisiejų valsčius|Veisiejų]] valsčiai ir [[Seinai|Seinų]] miestas. [[1919]] m. dalis apskrities (ir [[Seinai]]) atiteko [[Lenkija]]i, o [[Lietuva]]i atitekusi dalis taip pat buvo pavadinta [[Seinų apskritis (1920-1941 Lietuva)|Seinų apskritimi]] su centru [[Lazdijai|Lazdijuose]]. Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] apskritis buvo priskirta [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1941]] m. [[liepos 17]] d. vokiečiai lietuvišką Seinų apskritį performavo į [[Lazdijų apskritis|Lazdijų apskritį]].<ref>{{TLE|3|||Seinų apskritis}}</ref> Nuo [[1946]] iki [[1975]] apskritis priklausė [[Balstogės vaivadija (1945-1975)|Balstogės vaivadijai]]. [[Lenkijos liaudies respublika|Lenkijos liaudies respublikoje]], [[1956]] m. [[sausio 1]] d. buvo panaikinti [[Lenkijos valsčius (gmina)|Lenkijos valsčiai]] ''gminos'' ir vietoje jų įvesti nauji administraciniai vienetai [[Gromada (Lenkijos administracinis vienetas)|gromados]]. [[1973]] m. [[sausio 1]] d. [[Lenkijos gyvenvietės 1954-1972 (osiedlos)|Lenkijos gyvenvietės]] ''osiedlos'' buvo panaikintos ir sugrąžinti valsčiai. Nuo [[1975]] m. [[birželio 1]] d. apskritis įėjo į [[Suvalkų vaivadija]]. [[1975]]-[[1998]] m. priklausė [[Suvalkų vaivadija]]i. [[1999]] m. įvykdžius [[Lenkijos administracinė reforma (1999 m.)|Lenkijos administracinę reformą]] apskritis įėjo į [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadiją]].▼
==Administracinis suskirstymas==
[[Vaizdas:Lithuania-1867-1914.svg|thumb|right|300px|Lietuva 1867-1914 m.]]▼
Apskritis yra suskirstyta į 4 valsčius:
eilutė 66 ⟶ 60:
|}
▲== Istorija ==
▲[[Vaizdas:Suvalkutrikampis.jpg|left|thumb|190px|Teritorija priskirta Lietuvai pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]]]]
▲Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIX a.]] šioje teritorijoje gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų tauta - [[jotvingiai]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] iki [[1795]] m. ši teritorija priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiąjai Kunigaikštystei]]. Seinų apskritis sudaryta [[1807]] m. performavus [[Vygrių apskritis|Vygrių apskritį]], įėjo į [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]], [[1816]]–[[1837]] m. priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Augustavo vaivadija]]i, [[1837]]–[[1867]] m. [[Augustavo gubernija]]i, [[1867]]–[[1915]] m. [[Suvalkų gubernija]]i. [[1897]] m. apskrities plotas buvo apie 2000 km² ir joje gyveno 81,924 žmonės, o apskrityje buvo vienas miestas [[Seinai]] ir trys miesteliai [[Lazdijai]], [[Seirijai]], [[Veisiejai]]. [[1914]] m. apskrities plotas buvo 2124 km² ir 99,300 žmonių. [[1915]]–[[1916]] m. įėjo į [[Oberostas|Oberosto]] Suvalkų, [[1917]] m. – Vilniaus-Suvalkų, [[1917]]–[[1918]] m. Lietuvos sritį. [[1919]] m. pagal paskutinį [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijos]] administracinį paskirstymą į Seinų apskritį įėjo [[Berznyko valsčius|Berznyko]], [[Alnų valsčius|Alnų]], [[Kapčiamiesčio valsčius|Kapčiamiesčio]], [[Klevų valsčius|Klevų]], [[Krasnavo valsčius|Krasnavo]], [[Krasnapolio valsčius|Krasnapolio]], [[Kučiūnų valsčius|Kučiūnų]], [[Leipalingio valsčius|Leipalingio]], [[Lazdijų valsčius|Lazdijų]], [[Metelių valsčius|Metelių]], [[Miroslavo valsčius|Miroslavo]], [[Pokrovsko valsčius|Pakrausko]], [[Seirijų valsčius|Seirijų]], [[Šventežerio valsčius|Šventežerio]], [[Veisiejų valsčius|Veisiejų]] valsčiai ir [[Seinai|Seinų]] miestas. [[1919]] m. dalis apskrities (ir [[Seinai]]) atiteko [[Lenkija]]i, o [[Lietuva]]i atitekusi dalis taip pat buvo pavadinta [[Seinų apskritis (1920-1941 Lietuva)|Seinų apskritimi]] su centru [[Lazdijai|Lazdijuose]]. Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] apskritis buvo priskirta [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1941]] m. [[liepos 17]] d. vokiečiai lietuvišką Seinų apskritį performavo į [[Lazdijų apskritis|Lazdijų apskritį]].<ref>{{TLE|3|||Seinų apskritis}}</ref> Nuo [[1946]] iki [[1975]] apskritis priklausė [[Balstogės vaivadija (1945-1975)|Balstogės vaivadijai]]. [[Lenkijos liaudies respublika|Lenkijos liaudies respublikoje]], [[1956]] m. [[sausio 1]] d. buvo panaikinti [[Lenkijos valsčius (gmina)|Lenkijos valsčiai]] ''gminos'' ir vietoje jų įvesti nauji administraciniai vienetai [[Gromada (Lenkijos administracinis vienetas)|gromados]]. [[1973]] m. [[sausio 1]] d. [[Lenkijos gyvenvietės 1954-1972 (osiedlos)|Lenkijos gyvenvietės]] ''osiedlos'' buvo panaikintos ir sugrąžinti valsčiai. Nuo [[1975]] m. [[birželio 1]] d. apskritis įėjo į [[Suvalkų vaivadija]]. [[1975]]-[[1998]] m. priklausė [[Suvalkų vaivadija]]i. [[1999]] m. įvykdžius [[Lenkijos administracinė reforma (1999 m.)|Lenkijos administracinę reformą]] apskritis įėjo į [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadiją]].
===Tarpukario Seinų apskrities lietuvių istorija===
Po [[1926]] m. Lenkijoje įvykusio gegužės perversmo, tų pačių metų pabaigoje prasidėjo masiški lietuvių persekiojimai. Lenkų represinės jėgos įsiveržinėjo į lietuvių mokyklas, bažnyčias ir draugijų gyvenimą. Pradėti kontroliuoti vietiniai savivaldos organai. Dažnai buvo organizuojami pakartotiniai rinkimai. [[1927]] m. apskrityje buvo įvykdyta daug rinkimų klastočių. [[1927]] m. vykstant rinkimams [[Seinų valsčius|Seinų valsčiuje]] į valsčiaus tarybą buvo išrinkti 8 lietuviai ir 4 lenkai, kas netenkino lenkų valdžios ir šie surengė naujus rinkimus per kuriuos jau buvo išrinkti 7 lenkai ir 5 lietuviai. Tais pačiais metais [[Krasnavas|Krasnave]] į valsčiaus tarybą buvo išrinkti vien lietuviai, bet apskrities viršininkas vietoje keturių lietuvių paskyrė keturis lenkus. Panaši savivalė buvo vykdoma ir valsčių viršaičių rinkimuose. Nors apskrities lietuviai aktyviai dalyvavo vietos valsčių savivaldos gyvenime, bet dėl nuolatinių lenkų valdžios trukdymų taip ir negalėjo deramai dalyvauti valsčių valdžios struktūrose. [[1936]] m. pradžioje buvo priimtas Vilniaus vaivados [[Liudvikas Bocianskis|Liudviko Bocianskio]] parengtas slaptasis memorialas apie administracinės valdžios priemones prieš Lenkijos lietuvius ir apie planus šiuo klausimu ateičiai. Šis memorialas sudarė pagrindą griežtai represijų bangai prieš Lenkijos lietuvius. Pirmiausiai šis potvarkis atsiliepė Šv. Kazimiero lietuvių draugijai, kurioje buvo apie 300 narių ir veikė 8 skyriai. Skyrius pradėta uždarinėti pasienio zonoje. [[1936]] m. [[lapkričio 26]] d. Balstogės vaivada uždraudė draugijos veiklą [[Gardino apskritis|Gardino]], [[Suvalkų apskritis|Suvalkų]] ir Seinų apskrityse. Bocianskio memoriale buvo pateiktos naujos instrukcijos dėl bibliotekų, skaityklų ir spaustuvių. Norint plėsti šių įstaigų veiklą, reikėjo gauti leidimą, o jį galėjo gauti tik Lenkijos pilietis. [[1936]] m. Balstogės vaivada apskrityje uždraudė ''Ryto'' draugijos veikla. Masinis ''Ryto'' draugijos skyrių, jos skaityklų bei mokyklų uždarinėjimas prasidėjo pasienio zonoje. [[1937]] m. gegužės mėnesį policija neleido rengti Šv. Kazimiero draugijos vakaro [[Vaičiuliškės]]e, nors buvo gautas seniūno leidimas. Dalyviams buvo įsakyta išsiskirstyti per 5 minutes. Nepaklususiems buvo surašinėjami protokolai ir skiriamos piniginės baudos. [[1937]] m. [[liepos 10]] d. netoli administracinės linijos lenkų policija nušovė Šv. Kazimiero draugijos skyriaus pirmininką J.Baliūną, o tų pačių metų [[liepos 21]] d. nušautas kitas draugijos narys J.Mikulskas. Uždarius Šv. Kazimiero draugiją, buvo kuriamos ''Jaunų ūkininkų kuopelės'' (JŪK), kurių [[1937]] m. apskrityje buvo 17. Ypač suvaržytas buvo jaunimo gyvenimas, nebuvo leidžiama ruošti vakarėlių, vaidinimų ar linksmintis šokiuose. Bet koks susirinkimas buvo nelegalus, o jo dalyviams taikomos represijos. [[1938]] m. [[sausio 24]] d. Seinų policijos komendantas darė kratas uždraustose skaityklose, ieškodamas neleistinų knygų.<ref>Onutė Burauskaitė. ''Suvalkų krašto lietuvių trėmimas.'' 6 psl. Punskas [[1997]] m.</ref>
==Demografija==
▲[[Vaizdas:Lithuania-1867-1914.svg|thumb|right|300px|Lietuva 1867-1914 m.]]
Pagal [[1921]] m. lenkų atlikto surašymo duomenis apskrityje gyveno 19,704 žmonių, o tautinė sudėtis buvo tokia: 14,439 (73,3%) [[Lenkai|lenkų]], 3,191 (16,2%) [[Lenkijos Lietuvių bendruomenė|Lenkijos Lietuviai]], 1,454 (7,4%) [[Lenkijos Rusai|Lenkijos Rusų]], 501 (2,5%) [[Žydai|žydų]], 104 (0,5%) [[Lenkijos Vokiečiai|Lenkijos Vokiečių]] ir 15 (0,1%) [[Lenkijos Baltarusai|Lenkijos Baltarusų]].<ref>http://statlibr.stat.gov.pl/F/?func=full-set-set&set_number=144744&set_entry=000012</ref>
| |||