Naujosios Zelandijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
|||
Eilutė 80:
Kai kilo Antrasis Pasaulinis karas Naujoji Zelandija suteikė 120 tūkst. karių, kurių didžioji dalis kovėsi Karališkajame laivyne Europoje, o vėliau Amerikoje, kad apsaugotų Naująją Zelandiją nuo japonų, kurie niekada nepasiekė salų neskaitant keletos plačiai aprašytų, bet neefektyvių žvalgybinių misijų. Bendradarbiavimas su JAV nubrėžė naują politinę kryptį ir [[1951]] m. tarp Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos buvo pasirašyta sutartis, kuri iširo po dešimtmečio dėl nesutarimų branduolinio ginklavimosi srityje.
=== Maorių urbanizacija ===
Daug maorių kovojo Antrąjame pasauliniame kare, o dar daugiau kėlėsi į miestus, kad dirbtų baltųjų, išvykusių į karą, darbus<ref name="NZHA91">''New Zealand Historical Atlas'' - McKinnon, Malcolm (Editor); [[David Bateman]], 1997, Plate 91</ref>. Prie to prisidėjo ir didelis gimstamumas maorių tarpe XX a. pradžioje, o maorių sodybos negalėjo suteikti pakankamai darbų. Maorių kultūra išgyveno renesansą iš dalies dėl politiko Apiranos Ngatos. Po karo dar daugiau maorių kėlėsi į miestus ir apie 1980 m. apie 80% maorių gyveno mieste, o prieš karą tik 20%. Miestuose maoriai rado geresnius atlyginimus ir gyvenimo sąlygas, švietimą, tačiau patyrė rasizmą ir diskriminaciją. Prieš 1970 m. kilo protestų judėjimas, kuris kovojo su rasizmu, siekė Vaitangio sutarties išpildymo, skatino maorių kultūrą.
== Išnašos ==
| |||