1939 m. Europos krepšinio čempionatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
 
== Pasiruošimas ==
Europos pirmenybėms rengti sudarytas Garbės komitetas, kurio sudėtyje buvo Respublikos prezidentas [[Antanas Smetona]], Ministras pirmininkas [[Jonas Černius]] ir jo pavaduotojas [[Kazys Bizauskas]], Seimo pirmininkas [[Konstantinas Šakenis]], ministrai. Organizaciniam komitetui vadovavo J.Navakas, pavaduotoju buvo [[Karolis Dineika|K.Dineika]], o generaliniu sekretoriumi - A.Latvėnas. Kiekviena nacionalinė rinktinė privalėjo turėti po vieną tarptautinės kategorijos krepšinio teisėją. Lietuvoje pirmajam toks vardas buvo suteiktas [[Stasys Šačkus|Stasiui Šačkui]]. Rungtynėms teisėjavo: N.Čerekas (Lietuva, 6 rungtynės), Saladžius (Lietuva), S.Šačkus (Lietuva, 2 rungtynės), M.ZagorskisZaroskis (Lietuva, 4 rungtynės), Leroy ([[Prancūzija]]), Maikė ([[Latvija]]), Zelenojus ([[Estija]]), Ugolinis ([[Italija]]), Kiraly ([[Vengrija]]), Pakus (Vengrija), V.Šeremeta ([[Lenkija]]), Robinas (Prancūzija), Kivitis (Latvija), Pazmandis (Vengrija). Pirmenybių Vyr.teisėju buvo paskirtas [[Valerijonas Balčiūnas]]. Pirmenybes aprašė 65 žurnalistai, fotografavo 20 fotografų. Lietuvos spaudoje ypač išpopuliarėjo dienraščio [[XX amžius (laikraštis)|XX amžius]] korespondento [[Bronius Keturakis|Broniaus Keturakio]] reportažai, taip pat draugiški šaržai ir karikatūros, kurių autoriais buvo [[Juozas Penčyla]], Borisas Jermolajevas ir kt. Prieš pat pirmenybes kilo diskusija: ar nerteikėtų riboti dalyvaujančių sportininkų ūgį ([[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. Berlyno olimpiadoje]] krepšininkai buvo suskirstyti į dvi grupes - iki 190 cm ir aukštesni). Visgi abiems aukštaūgiams (lietuviui [[Pranas Lubinas|Prenui Lubinui]] ir estui Ralfui Vikstenui) buvo leista varžytis.
 
Į čempionatą, surengtą [[Kauno sporto halė]]je susirinko aštuonių valstybių rinktinės. NedalyvavoJau jautėsi [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] grėsmė: nedalyvavo [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos-Moravijos]] komanda, kuriai atvykti neleido okupacinė [[Vokietija|Vokietijos]] valdžia. Varžybų favoritais buvo įvardijami; Lietuvos rinktinė (treneris [[Pranas Lubinas]]), Latvijos rinktinė (tr. Valdemārs Baumanis), taip pat Prancūzijos (tr. Paul Geist) ir Lenkijos (tr. Walenty Kłyszejko) komandos. Pirmenybės prasidėjo Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rungtynėmis, kurias rezultatu 29:28 laimėjo lietuvaitės. Joms entuziastingai plojo į naująją Sporto halę, nepaisant aukštų bilietų kainų (sėdimos vietos kainavo 2,5-5,0 litų, o stovimos 1,5-2,0 Lt), gausiai susirinkę sirgaliai. Per atidarymą tautinius šokius šoko [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija|Kaišiadorių]], [[Biržų gimnazija|Biržų]] ir [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija|Ukmergės]] gimnazijų auklėtinės. Čempionato garbės komiteto pirmininkui A.Smetonai paskelbus apie atidarymą, žiūrovai giedojo šalies himną.
== Varžybos ==
Čempionato sistema buvo labai paprasta - visos komandos sužaidė viena su kita po vienerias rungtynes. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą - 1 taškas. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis būsimųjų čempionų mačas su [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latvijos rinktine]], kurį lietuviai laimėjo vieno taško skirtumu 37:36. Po šių rungtynių santykiai tarp Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] taip paaštrėjo, kad netgi neįvyko tais metais planuotos [[Baltijos taurė|Baltijos šalių futbolo taurės]] varžybos. Itin įtemptos buvo rungtynės tarp Lenkijos ir Prancūzijos rinktinių gegužės 23 d. Kai iki susitikimo pabaigos buvo likę tik 30 sekundžių, lenkai pirmavo trim taškais. Prancūzai atakavo, bet sugebėjo pasiekti tik vieną tašką per baudos metimą. Prancūzijos rinktinės protestas dėl varžybų pabaigoje tariamai per anksti sušvilpusio teisėjo buvo atmestas. Latviai trečiąją čempionato dieną pateikė čempionato sensaciją, įveikę suomius įspūdingu rezultatu 108:7. Estai gegužės 25 d. mėgino Suomijos komandą įveikti ''sausu'' rezultatu. Tai jiems sekėsi iki pat antrojo kėlinio 18 minutės, kai suomiai įmetė vieną baudą. Galutinis rezultatas 91:1 Estijos naudai. Paskutinę dieną įtemtos buvo rungtynės Italija-Prancūzija. Aikštelėje vyko apyligė kova, tik baigiantis laikui prancūzai išsiveržė ir nugalėjo 31:24.
 
 
=== Galutinė rikiuotė ===
 
== Apdovanojimai ==
Europos krepšinio čempione tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Nugalėtojams buvo įteikta Respublikos prezidento Antano Smetonos dovana - sidabrinė kraičio skrynelė. Latvijos komanda buvo pripažinta nugalėtoja tarp riboto ūgio krepšinio rinktinių. Buvo išrinktas ''Krepšinio karalius'': juo tapo estasestų olimpietis Heino Vaskila, pelnęs 116 taškų, antras buvo latvis V.Šmitas (108 taškai), o trečias - lietuvis P.Lubinas (97 tšk.). Lietuvos rinktinės žaidėjai per pirmenybes Kaune gyveno M.Galvydienės pensionate [[Panemunė (Kaunas)|Aukštojoje Panemunėje]] ir metimus tobulino [[Kūno kultūros rūmai|Kūno kultūros rūmų]] salėje. Jie pripažinti daugiausiai pelnę taškų: 396 ir mažiausiai praleidę - 137.
{|
|valign=top|
* Jarosław Śmigielski
|}
 
== Šaltinis ==
* Vidas Mačiulis, Vytautas Gudelis. Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis. 1939 - 1989. - Respublikinis sporto kombinatas, Kaunas, 1989
 
== Nuorodos ==
* [http://www.youtube.com/watch?v=oaefUbFlX_8 III Europos krepšinio čempionatas (video)]
* [http://www.fibaeurope.com/cid_f43ulKJBGLcVnbH-aqLVu2.season_1939.compID_qMRZdYCZI6EoANOrUf9le2.html FIBA Europe informacija (angl.)]
* [http://www.todor66.com/basketball/Europe/Men_1939.html Varžybų statistika (angl.)]
 
{{eurobasket}}
Anoniminis naudotojas