Chalkedono susirinkimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Šis susirinkimas buvo sušauktas tam, kad išspręstų kai kuriuos klausimus, susijusius su monofizitizmu (tikėjimu, kad [[Jėzus Kristus]] turi tik vieną prigimtį).
[[449]] m. šiuos klausimus jau sprendė [[Efezo susirinkimas|susirinkimas Efeze]], pirmininkaujamas [[Aleksandrija|Aleksandrijos]] patriarcho Dioskoro. Jis išteisino monofizitimą skelbusį archimandritą Eutychesą Konstantinopolietį, kurį anksčiau buvo pasmerkęs Konstantinopolio patriarcho šv. Flavijono vadovautas sinodas. Pats Flavijonas buvo atstatydintas. Susirinkimo Efeze eiga nebuvo be pažeidimų: Flavijonas negalėjo gintis, nebuvo išklausytas popiežiaus [[Leonas I|Leono I]] laiškas, smerkiantis monofizitizmą, vyskupams buvo grąsinama, kai kurie pasirašė ant tuščių lapų ir pan. Dėl viso to popiežiaus [[legatas]] [[diakonas]] Hilarijus, prieš išvykdamas iš susirinkimo (po paties pirmojo posėdžio) paskelbė savo nepritarimą vienu žodžiu „Prieštarauju“ ({{la|Contradictur}}). Vėliau pats Leonas I pavadino šį Efezo susirinkimą „plėšikų sinodu“ ({{la|Latrocinium}}).
Dėl viso to naujas imperatorius [[Markianas]] sušaukė naują susirinkimą [[Nikėja|Nikėjoje]], kurį vėliau (dar nepradėtą) perkėlė arčiau Konstantinopolio į Chalkedoną. Susirinkime, kuris prasidėjo 481 m. [[spalio 8]] d., dalyvavo apie 500 vyskupų. Pirmininkavo popiežiaus legatai. Dioskoras dalyvavo tik kaip teisiamasis.
| |||