1939 m. Europos krepšinio čempionatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
'''1939 m. [[Europos krepšinio čempionatas|Europos vyrų krepšinio čempionatas]]''' - trečiasis vyrųtrečiosios Europos vyrų krepšinio čempionataspirmenybės, surengtassurengtos 1939 m. gegužės 21-28 d. [[Kaunas|Kaune]] ([[Lietuva|Lietuvoje]]). Į čempionatą, surengtą [[Kauno sporto halė]]je susirinko aštuonių valstybių rinktinės.
 
Eurpos pirmenybės rengti buvo sudarytas Garbės komitetas, kurio sudėtyje buvo Respublikos prezidentas [[Antanas Smetona]], Ministras pirmininkas [[Jonas Černius]] ir jo pavaduotojas [[Kazys Bizauskas]], Seimo pirmininkas [[Konstantinas Šakenis]], ministrai. Organizaciniam komitetui vadovavo J.Navakas, pavaduotoju buvo [[Karolis Dineika|K.Dineika]], o generaliniu sekretoriumi - A.Latvėnas. Kiekviena nacionalinė rinktinė privalėjo turėti po vieną tarptautinės kategorijos krepšinio teisėją. Lietuvoje pirmajam toks vardas buvo suteiktas [[Stasys Šačkus|Stasiui Šačkui]]. Rungtynėms teisėjavo: N.Čerekas (Lietuva, 6 rungtynės), Saladžius (Lietuva), S.Šačkus (Lietuva, 2 rungtynės), M.Zagorskis (Lietuva, 4 rungtynės), Leroy ([[Prancūzija]]), Maikė ([[Latvija]]), Zelenojus ([[Estija]]), Ugolinis ([[Italija]]), Kiraly ([[Vengrija]]), Pakus (Vengrija), Šeremeta ([[Lenkija]]), Robinas (Prancūzija), Kivitis (Latvija), Pazmandis (Vengrija). Pirmenybių Vyr.teisėju buvo paskirtas [[Valerijonas Balčiūnas]].
Europos krepšinio čempione tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis būsimųjų čempionų mačas su Latvijos rinktine, kurį lietuviai laimėjo vieno taško skirtumu 37:36. Po šių rungtynių santykiai tarp Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] taip paaštrėjo, kad netgi neįvyko tais metais planuotos surengti [[Baltijos taurė|Baltijos šalių futbolo taurės]] varžybos.
 
Prieš pat pirmenybes kilo diskusija: ar nerteikėtų riboti dalyvaujančių sportininkų ūgį ([[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. Berlyno olimpiadoje]] krepšininkai buvo suskirstyti į dvi grupes - iki 190 cm ir aukštesni). Visgi abiems aukštaūgiams (lietuviui [[Pranas Lubinas|Prenui Lubinui]] ir estui Ralfui Vikstenui) buvo leista varžytis.
 
Į čempionatą, surengtą [[Kauno sporto halė]]je susirinko aštuonių valstybių rinktinės. Nedalyvavo [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos-Moravijos]] komanda, kuriai atvykti neleido okupacinė [[Vokietija|Vokietijos]] valdžia. Pirmenybės prasidėjo Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rungtynėmis, kurias rezultatu 29:28 laimėjo lietuvaitės. Joms entuziastingai plojo į naująją Sporto halę, nepaisant aukštų bilietų kainų (sėdimos vietos kainavo 2,5-5,0 litų, o stovimos 1,5-2,0 Lt), gausiai susirinkę sirgaliai. Per atidarymą tautinius šokius šoko [[Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija|Kaišiadorių]], [[Biržų gimnazija|Biržų]] ir [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija|Ukmergės]] gimnazijų auklėtinės. Europos krepšinio čempione tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis būsimųjų čempionų mačas su Latvijos rinktine, kurį lietuviai laimėjo vieno taško skirtumu 37:36. Po šių rungtynių santykiai tarp Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] taip paaštrėjo, kad netgi neįvyko tais metais planuotos surengti [[Baltijos taurė|Baltijos šalių futbolo taurės]] varžybos.
 
== Rezultatai ==
 
== Nugalėtojai ==
{|
Antrą kartą iš eilės Europos čempionais tapo Lietuvos rinktinės žaidėjai:
|valign=top|
Antrą kartą iš eilės Europos čempionais tapo Lietuvos rinktinės žaidėjai:
tapo Lietuvos rinktinės žaidėjai:
* [[Pranas Lubinas]]
* [[Feliksas Kriaučiūnas]]
* [[Vitautas Leščinskas]]
* [[Mykolas Ruzgys]]
|valign=top|
Antrojoje vietoje liko Latvijos krepšininkai:
* Visvaldis Melderis
* Aleksandrs Vanags
* Karlis Satins
|valign=top|
Trečiąją vietą užėmė lenkai:
* Paweł Stok
* Jerzy Rossudowski
* Jarosław Śmigielski
|}
 
== Nuorodos ==
Anoniminis naudotojas